Žemės ūkio rizikos valdymo fondai skinasi kelią Seime

Data

2020 06 11

Įvertinimas
1
team-spirit-2447163_1280.jpg

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Tai visiškai naujas instrumentas, kurio pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas užsiimantiems žemės ūkio veikla pasinaudoti parama  veiklos rizikoms valdyti.

Žemės ūkyje nuolat  susiduriama su įvairiomis rizikomis ir nenumatytomis aplinkybėmis, todėl toks savanoriškas rizikos valdymo įrankis padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas, o atsiradusių nuostolių kompensavimas leistų užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą.

Šiuo metu žemdirbiai, siekdami sumažinti įvairias žemės ūkio veiklos rizikas, turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga, tačiau ji padengia tik dalį rizikų (augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų). Iš fondo lėšų  be minėtų rizikų, bus galima kompensuoti ir atsiradusius pajamų praradimus.

Fondų lėšos

Savanoriškais pagrindais fondus steigti galės ne mažiau kaip 5 užsiimantys žemės ūkio veikla asmenys, nepriklausomai nuo statuso. Fondo veikla bus vykdoma pagal  teisės aktus, reglamentuojančius įsteigto fondo  juridinę formą. Tam, kad įsteigtas fondas galėtų gauti paramą, fondas turėtų būti parengęs fondo veiklai skirtas taisykles, turėti administratorių, bei būti pripažintas tinkamu.  Paraišką teiks fondas, o jo dalyviai – žemdirbiai - gaus paramą priklausomai nuo patirtų nuostolių ir fondo pasitvirtintų administravimo taisyklių, nenukrypstant nuo Kaimo plėtros programos nuostatų.  

Fondo lėšas sudarytų jo narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų), taip pat - parama, teikiama iš valstybės biudžeto ar ES fondų lėšų,  juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei  kitos teisėtai įgytos lėšos.

Fondo narių prarastų pajamų kompensacija būtų mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negalėtų viršyti prarastų pajamų dydžio.

Parama iš Kaimo plėtros programos būtų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršytų 30 proc. fondo nario vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

Fondui nutraukus veiklą, sukauptos jame lėšos grąžinamos fondo nariams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus.

Fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo jo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš KPP, o vėlesniais metais – iš fonde sukauptų lėšų. Kaip ir kitų Kaimo plėtros programos priemonių paramą administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Įstatymo projektą Seimas numato svarstyti rudens sesijoje.