Žemės konsolidacija efektyvina ūkininkavimą

Data

2005 12 09

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-12-09

 

ŽEMĖS KONSOLIDACIJA EFEKTYVINA ŪKININKAVIMĄ

 

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniai skyriai priima paraiškas pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“. Šiems projektams įgyvendinti skiriama šimtaprocentinė parama.

 

Žemės konsolidacija galima pabaigus reformą

„Privatūs žemės sklypai kaimo vietovėse yra gana smulkūs, dažniausiai buvusius vientisus dirbamus laukus suskaldantys į kelias žemės valdas, kurios yra per smulkios konkurencingam ūkiui kurti. 2003 metų visuotinio surašymo duomenimis, Lietuvos vidutinis ūkis - 9,1 ha. Iki karo buvo 12,4 ha, - apie žemės konsolidacijos svarbą atsiliepia Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Daugalienė. - Žemės naudojimo fragmentiškumą dar labiau padidina tarp privačios žemės įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai. Prie kai kurių žemės sklypų nėra privažiavimo kelių“.

„Mūsų bendrovė valdo 2,4 tūkst, ha žemės, išsibarsčiusios keliolikos ar net keliasdešimties kilometrų atstumu. Pavyzdžiui, 500 ha kviečiais apsėtas plotas šiais metais susideda iš 15 sklypų, pernai – iš 23. Vidutiniškas bendrovės dirbamos žemės plotas – apie 30 ha, o mažiausias – 0,27 ha. Toks žemės dirbimas yra ir nepatogus, ir neekonomiškas. Mažuose sklypeliuose sunkiau panaudoti žemės ūkio techniką. Padidėja kuro sąnaudos bei kitos išlaidos, pervažiuojant iš sklypo į sklypą“, - žemės konsolidacijos būtinumui pritaria Joniškio rajono Bariūnų žemės ūkio bendrovės savininkas Vytautas Rauckis. Tokia situacija, pasak V.Daugalienės, susidarė todėl, kad atkuriant nuosavybės teises pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemei grąžinti, o ne ūkiams formuoti. Tapo akivaizdu, jog norint, kad mūsų šalies ūkininkai sėkmingai konkuruotų ES rinkoje, būtinas kompleksiškas žemės sklypų pertvarkymas, kai pagal parengtą tam tikros teritorijos planavimo dokumentą – žemės konsolidacijos projektą – keičiamos sklypų ribos ir vieta.

V.Daugalienės teigimu, šiame procese gali dalyvauti tik tų vietovių žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai, kur yra baigta žemės reforma. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iki 2005 m. lapkričio 1 dienos nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 92, 7 proc. Kiek prastesnė situacija Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse, kur nuosavybė į turėtą žemę atkurta nuo 80 iki 91 proc. Skaičiai rodo, kad žemės konsolidacijos procese gali dalyvauti didžioji žemės savininkų dalis.

Galimi pareiškėjai

„Vienintelis galimas pareiškėjas paramai iš ES struktūrinių fondų žemės konsolidacijos projektams gauti yra apskričių viršininkai, kurie ir yra žemės konsolidacijos projekto organizatoriai. Tačiau šią procedūrą jie gali pradėti tik tada, kai į juos kreipiasi ne mažiau kaip 5 žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai, o jų pageidaujamų konsoliduoti žemės sklypų bendras plotas – ne mažesnis kaip 100 ha. Žemės sklypų perskirstyme dalyvaujančių pareiškėjų žemės sklypai  turi būti kaimo vietovėse. Dalyvaujantieji žemės konsolidacijos projekte turi pateikti savo pageidavimus, kokius sklypus jie nori apjungti, mainyti ir kt., - apie galimybę pasinaudojant ES parama sustambinti žemės sklypus pasakoja V.Daugalienė. - Žemės konsolidacija – savanoriškas procesas, o tai reiškia, kad, jei žmogus nenorės dalyvauti žemės konsolidacijos procese, to daryti jo niekas neprivers. Be abejo, kuo daugiau žemės savininkų dalyvaus šiame procese, tuo žemės konsolidacijos rezultatas bus geresnis, tuo taisyklingesni ir ūkininkauti patogesni bus suformuoti žemės sklypai“. Ten, kur yra valstybinės žemės, apskrities viršininkas gali nuspręsti, kuriuos valstybinės žemės sklypus tikslinga konsoliduoti.

Pasak V.Daugalienės, žemės savininkai, norintieji pakeisti savo turimų žemės sklypų ribas, formą, dydį raštu kreipiasi į apskrities viršininką, prašymus pateikdami apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui.

Pagerins infrastruktūrą

Žemės konsolidacijos projektams rengti 2005-2007 metams numatyti 7 mln. 683 tūkst.litų. Maksimali vienam projektui skiriama suma – 1 mln. 726 tūkst. 400 litų. Kaip pabrėžia V.Daugalienė, rengiant žemės konsolidacijos projektus, galima išspręsti ir tos vietovės infrastruktūros problemas. „Sakykime, toje vietovėje reikalingas kelias. Rengiant žemės konsolidacijos projektą, kelią galima suprojektuoti ir projektavimo išlaidas padengti iš žemės sklypų perskirstymui numatytų pinigų. Kadangi žemės konsolidacijos projektai turi būti viešai aptariami, juose savo pageidavimus gali išdėstyti savivaldybės, kaimo bendruomenės. Galbūt kaimui reikalinga poilsio zona ar kitas visuomeninės paskirties objektas. Visa tai galima suprojektuoti rengiant žemės konsolidacijos projektus. Kol kas iš žemės sklypų perskirstymui skirtų lėšų finansuoti kelio nutiesimą ar poilsio aikštelės įrengimą šiuo metu nebus galimybių. Tam reikėtų pasiieškoti kitų finansinių šaltinių. Tačiau jau dabar galvojame, kaip ateityje būtų galima finansuoti ar bent iš dalies paremti žemės konsolidacijos projekte numatytų priemonių įgyvendinimą. Žemės savininkus kviesčiau aktyviau dalyvauti, siekiant pasinaudoti šiuo metu teikiama ES parama ir, sustambinus dirbamos žemės plotus bei efektyviau ir ekonomiškiau naudojant techniką, sumažinti žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidas ir taip tapti konkurencingesniais rinkoje“, - apie galimybes perskirstant žemės sklypus susitvarkyti infrastruktūrą bei išspręsti kitus rūpimus teritorijos sutvarkymo klausimus pasakoja V.Daugalienė.

 

Žemės ūkio ministerijos informacja

tel. (8~5) 239 10 16, (8~5) 239 10 18, el. paštas spauda@zum.lt