Vis daugiau žemės ūkio sektoriaus funkcijų valstybė perduoda administruoti seniūnijoms ir savivaldybėms

 Žemės ūkio ministerija

2005-12-06

VIS DAUGIAU ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS FUNKCIJŲ VALSTYBĖ PERDUODA ADMINISTRUOTI SENIŪNIJOMS IR SAVIVALDYBĖMS

Žemės ūkio ministerijoje gruodžio 2 d. vyko pasitarimas su savivaldybių asociacijos darbuotojais ir savivaldybių merais dėl dalies valstybinių žemės ūkio funkcijų perdavimo administruoti savivaldybėms ir seniūnijoms bei jų papildomo  finansavimo.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, pristatydama valstybinių žemės ūkio funkcijų vykdymo seniūnijose ir savivaldybėse papildomo finansavimo projektą 2006 m., pažymėjo, kad per šiuos metus buvo nuveiktas didžiulis darbas, decentralizuojant valstybės valdymą ir priartinant prie kaimo žmonių Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos administravimą. Pasak žemės ūkio ministrės K. Prunskienės, ministerija buvo ir yra nuolatinė savivaldybių partnerė, siekiant, kad valstybės ir savivaldybių biudžete būtų skirta pakankamai lėšų papildomoms funkcijoms seniūnijose ir savivaldybėse atlikti ir darbuotojų etatams įsteigti.

Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2005 m. spalio 6 d. pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui perduoti dalį valstybinių paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo funkcijų iš savivaldybių į seniūnijas ir įsteigti jose papildomus specialistų etatus.

Metų pradžioje, sausio 28 d., vykusiame ministerijos ir savivaldybių merų pasitarime žemės ūkio ministrė paaiškino, kad poreikis decentralizuoti valdymą itin aštriai iškilo tuomet, kai, Lietuvai įstojus į ES, dešimteriopai išaugo paramos gavėjų skaičius. K. Prunskienė akcentavo, kad pirmieji paramos administravimo metai parodė, jog rezultatai nėra visiškai patenkinami, tad buvo įvertinta, kurioms grandims darbo krūvis labiausiai išaugo ir kokiuose veiklos etapuose padaroma daugiausiai klaidų. Siekiant sklandesnio darbo, buvo peržiūrėtos visų lygių institucijų funkcijos, jos perskirstytos, įvertinta, kiek lėšų ir žmonių reikia tokiai pertvarkai įgyvendinti. Siekiama, kad ir kaime pradėtų veikti vadinamasis vieno langelio principas, kuomet visus klausimus žmogus gali išspręsti vienoje vietoje ir visas paslaugas jam suteikia artimiausios institucijos – seniūnijos ir savivaldybės. Metų pradžioje  buvo paskaičiuota, kad tam reikėtų apie 17 mln. Lt.

ŽŪM Teisės departamento Ryšių su regionais ir teisinio skundų įvertinimo skyriaus vedėja Virginija Kondratienė  pažymėjo, kad 2005 m. savivaldybėms valstybinėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti iš valstybės biudžeto skirta 15 mln. 537 tūkst. Lt ir 3 mln. 863 tūkst. Lt – iš ŽŪM Kaimo rėmimo programos lėšų (iš viso – 19 mln. 400 tūkst. Lt).

2006 m. valstybinėms žemės ūkio funkcijoms savivaldybėse vykdyti numatyta skirti 22 mln. 875 tūkst. Lt. Iš jų 13 mln. 906 tūkst. Lt teks savivaldybių skyriams, o 8 mln. 219 tūkst. Lt – seniūnijoms. Dalį šios sumos – 5 mln. 158 tūkst. Lt  - sudaro valstybės biudžeto lėšos, kita suma - 3 mln. 61 tūkst. Lt - skirta iš ŽŪM Kaimo rėmimo programos. Melioracijos specialistams aprūpinti transporto priemonėmis iš valstybės biudžeto skirta 750 tūkst. Lt.

ŽŪM Teisės departamento pareigūnė V. Kondratienė pažymėjo, kad vietos savivaldos institucijų vadovai privalo užtikrinti, kad skirtos lėšos būtų panaudojamos tik pagal jų tikslinę paskirtį. Ji taip pat pristatė valstybinių žemės ūkio funkcijų paskirstymo savivaldybėse ir seniūnijose projektą bei rekomendacijas savivaldybėms dėl reikalavimų specialistams, kurie vykdys valstybines paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo funkcijas seniūnijose.

Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys pristatė kompiuterinės sistemos diegimo savivaldybių seniūnijose 2006 m. projektą. Pasak jo, kai duomenų administravimas ir įvedimas bus perkeltas į seniūnijų ir savivaldybių lygmenį, tikimasi, kad paraiškose paramai gauti bus padaroma žymiai mažiau klaidų, o tai leis greičiau išmokėti paramos lėšas. Pasak jo, dabartiniame etape seniūnijos ir savivaldybės aprūpinamos kompiuterinėmis darbo vietomis, keičiama visa NMA informacinė sistema, rengiami plataus masto naujų darbuotojų mokymai.

ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė, pristatydama  „Leader“ programą, akcentavo, koks svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms. Pasak jos, Lietuvoje šiuo metu yra įregistruotos 33 Vietos veiklos grupės, jos dengia 90 proc. šalies teritorijos. Labai svarbu, kad seniūnijos ir savivaldybės inicijuotų VVG ten, kur jų dar nėra, nes be jų  2007-2013 m. nebus galimybių įsavinti dalies ES paramos lėšų. D. Miniataitė pažymėjo, kad be savivaldybių paramos Vietos veiklos grupės nebus pajėgios bendrafinansuoti projektų, įgyvendinamų Leader metodu, todėl savivaldybėms svarbu numatyti šias lėšas, planuojant savo biudžetą.

ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis pristatė Žemės ūkio ministerijos iniciatyva pradedamą įgyvendinti 2005-2006 m. maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą. Pasak ministrės Kazimieros Prunskienės, ši programa  ne tik sudarys galimybes padėti  skurstantiems žmonėms, bet ir išplės žemės ūkio produkcijos vidaus rinką.

Su pieno gamybos kvotų administravimo naujovėmis renginio dalyvius supažindino ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Pieno produktų skyriaus vedėjas Ovidijus Drūlia, bitininkystės sektoriaus paramą 2006 m. pristatė Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius.