Tikrinta, kaip laikomasi Geros agrarinės būklės reikalavimų

Data

2005 10 24

Įvertinimas
0

 

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-10-24

 

TIKRINTA, KAIP LAIKOMASI GEROS AGRARINĖS BŪKLĖS REIKALAVIMŲ

 

 

Pagal Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą rajonų savivaldybės kartu su seniūnijų specialistais šių metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais tikrino kaip laikomasi geros agrarinės būklės reikalavimų. Patikra atlikta atsitiktiniu būdu atrinkus 10 proc.  pareiškėjų, nuo visų pateikusių paraiškas paramai tiesioginėmis išmokomis gauti. 2005 m. paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti pateikė 226 tūkst. pareiškėjų.

Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Žemės ūkio informacinės sistemos skyriaus vedėjas Mečislovas Lapinas, tiesioginės išmokos už  žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus  - tai viena iš lengviausiai įsisavinamų žemdirbių pajamų palaikymo priemonių. Tačiau, ES teisės aktuose, nustatančiuose tiesioginės paramos teikimo reikalavimus nurodyta, kad paramai yra tinkami tik tie žemės ūkio naudmenų plotai, kuriuose vykdoma žemės ūkio veikla. Vienas iš žemės ūkio veiklos įrodymų – žemės ūkio naudmenų plotų palaikymas geroje agrarinėje būklėje.  Parama mokama už nuosavybės ar nuomos teisėmis  disponuojamus, dirbamus arba tinkamai prižiūrimus ariamos žemės, pievų, ganyklų, sodų ar uogynų plotus.

Taigi, siekiant, kad paramai skirtos lėšos pasiektų tik sąžiningai dirbančius bei prižiūrinčius žemę buvo atliktos patikros vietoje, ypatingą dėmesį skiriant  daugiamečių pievų ir ganyklų patikrai, nes pagal savivaldybėse ir ministerijoje turimą informaciją dalis pareiškėjų pateikė prašymus paramai gauti už apleistus, net medžiais apaugusius plotus. Tuo tarpu pagal galiojančius teisės aktus pievų ir ganyklų plotų priežiūrai nustatyti tik minimalūs reikalavimai- būtina juos nors vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. nušienauti ir sutvarkyti derlių.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, buvo patikrinta apie 20 tūkst. pareiškėjų.  Pagal savivaldybių pateiktą informaciją daugiausia pažeidimų rasta Kauno apskrityje, kurioje užfiksuoti 868 pažeidimai, nemažai Vilniaus bei Utenos apskrityse, atitinkamai  688 bei 636 pažeidimai. Kitose apskrityse pažeidimų rasta mažiau: Panevėžio apskrityje - apie 488, Alytaus - 324, Telšių - 246, Šiaulių 209, Klaipėdos- 147, Tauragės- 146, Marijampolės- 129 pažeidimai. Detaliau analizuojant gautą informaciją galima išskirti rajonus, kuriuose daugiausiai nesilaikoma Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų. Vienas iš tokių yra Utenos apskričiai priklausantis Utenos rajonas, kuriame užfiksuota iki 300 pažeidimų. Kauno apskrityje pažeidimų daugiausia rasta Kaišiadorių bei Raseinių rajonuose, atitinkamai apie 233 ir 174. Vilniaus apskričiai priklausančiuose Širvintų bei Švenčionių rajonuose nustatyti atitinkamai 184 ir 146 pažeidimai. Nemažai neatitikimų rasta Rokiškio rajone (Panevėžio apskritis) – 221 ir Alytaus rajone (Alytaus apskritis) - 210. Likusių apskričių rajonuose pažeidimų skaičius nežymiai viršija 100. Telšių apskrityje daugiausia pažeidimų rasta  Mažeikių rajone -  110, Šiaulių apskrityje daugiausia pažeidimų Kelmės rajone - 80. Klaipėdos, Tauragės bei Marijampolės rajonuose rasta atitinkamai apie 60, 50 bei 38 pažeidimų.

Duomenys apie atliktą patikrą vietovėje gauti iš visų rajonų savivaldybių, išskyrus Molėtų. Šio rajono savivaldybės žemės ūkio skyrius atsisakė atlikti patikrą vietoje, kaip laikomasi geros agrarinės būklės reikalavimų. Dėl kokių priežasčių taip atsitiko kol kas nėra aišku. Žemės ūkio ministerija, kaip ir kitoms savivaldybėms šiems darbams atlikti skyrė papildomai lėšų. Be to, Molėtų rajonui suteiktas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas, todėl dalis pareiškėjų praktiškai nevykdančių jokios žemės ūkio veiklos, pretenduoja ne tik į tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bet ir į papildomas išmokas už ,,ūkininkavimą” nepalankiose vietovėse. Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Žemės ūkio informacinės sistemos skyriaus vedėjo Mečislovo Lapino, apibendrinus gautus duomenis matyti, kad šiais metais, panašiai kaip ir ankstesniais, dalis žemės ūkio veiklos subjektų, iš kurių nemažai turi tik pievas ir ganyklas, pateikė paraiškas už netvarkingus, apleistus, daugelį metų neprižiūrimus, nešienaujamus, apaugusius piktžolėmis  medžiais ir krūmais plotus. Geros agrarinės būklės reikalavimų nesilaikymo atvejai pasitaikė ir intensyvios žemdirbystės, našių  žemių bei tradiciškai aukštą agrotechnikos lygį turinčiuose rajonuose. Tai liudija, kad šių savivaldybių vadovybė ir specialistai objektyviai vertina padėtį ir principingai atliko patikras vietoje, siekdami užtikrinti, kad paramos lėšos atitektų tik tiems, kurie tinkamai, pagal paskirtį naudoja žemę ir laikosi nustatytų reikalavimų.

Informacija apie atliktos patikros rezultatus perduota Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri vadovaujantis ES teisės aktais įvertins situaciją, geros agrarinės būklės reikalavimų pažeidimo dydį pas konkrečius pareiškėjus bei pritaikys atitinkamas sankcijas. Tai svarbu ne tik dėl bendrosios tvarkos užtikrinimo mūsų valstybėje, bet ir dėl galimybės išvengti baudų iš didžiąją paramos dalį skyrusios ES institucijų, o taip pat ir dėl paramos lėšų tinkamo panaudojimo svarbos. Juk kuo daugiau plotų bus nepagrįstai ,,prirašoma“, tuo mažesnė suma teks skaičiuojant vienam hektarui, vadinasi ir realiai ūkininkaujantiems žmonėms.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 18, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt