Švedija ir Lietuva: geri rezultatai pasiekiami tik sutelktomis pastangomis

Data

2017 09 28

Įvertinimas
0
20170921_110400.jpg

Aplinkos apsauga, socialiniai projektai, skatinantys visos visuomenės aktyvias pastangas, tvarus žemės ūkis – tai temos, visiems europiečiams aktualios ir šiandien, ir ateityje. Šiemet Šiaurės–Baltijos mobilumo programa skyrė finansavimą Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtai paraiškai dėl bendradarbiavimo su Suomijos ir Švedijos institucijomis įgyvendinant tvarų žemės ūkį, taikant aplinkai nekenksmingus sprendimus praktikoje bei diegiant klimato kaitos mažinimo priemones.

Projektui įsibėgėjus Žemės ūkio ministerijos specialistų delegacija rugpjūtį jau lankėsi Suomijos institucijose bei ūkiuose, o rugsėjį – Švedijoje. Pastarojoje šalyje viešėjo Įmonių ir inovacijų ministerijoje, Žemės ūkio taryboje, Aplinkos apsaugos agentūroje, susitiko su Linkoping ir Marsta vietovių ūkininkais ir vietos veiklos grupių atstovais, įgyvendinančiais socialinės pakraipos ir tvaraus žemės ūkio projektus. Šiltai svečius sutikę švedai džiaugėsi, kad lietuvius domina tvarus žemės ūkis, aplinkai nekenksmingi ir inovatyvūs sprendimai. Jų nuomone, pozityvių rezultatų galima pasiekti tik sutelktomis pastangomis.

Pasak švedų, aplinkos apsauga ir su ja susijusių problemų sprendimas – tai darbai, kuriuos turime atlikti šiandien, o ne perduoti spręsti ateities kartoms. Pagrindinis Švedijos tikslas, kurį patvirtinęs ir Švedijos Parlamentas (Riksdag), yra visuomenė, kurioje iki 2020 m. būtų išspręstos pagrindinės aplinkos problemos. Tai yra įsipareigojimai ateities kartoms, todėl didelis dėmesys skiriamas oro ir vandens kokybei gerinti, kraštovaizdžiui bei bioįvairovei puoselėti, žemės ūkiui plėtoti.

Švedijos Parlamentas tikisi, kad  iki 2050 m. pavyks visiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas, bet to turi būti siekiama sutelktomis miesto ir kaimo pastangomis. Nekenksmingų aplinkai sprendimų taikymas kaimo vietovėse skatinamas ES lėšomis per kaimo plėtros programą, taip pat skiriamas nacionalinis finansavimas, investuoja verslo sektorius ir patys ūkininkai.

Kalbėdami apie ES bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 m. ir savo šalies prioritetus, kolegos iš Švedijos  įmonių ir inovacijų ministerijos buvo įsitikinę, kad ateityje didesnis dėmesys ir daugiau lėšų turėtų būti skiriama II-ajam šios  politikos ramsčiui, t. y. kaimo plėtros priemonėms.