Socialinis verslas – naujos galimybės kaimo bendruomenėms

Data

2017 03 29

Įvertinimas
0
DSC_0009.JPG

 

Ketvirtasis Socialinio verslo forumas, vykęs Žemės ūkio ministerijoje, šiemet buvo skirtas socialinės partnerystės – santykiui tarp bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų (NVO), socialinio verslo ir savivaldos – galimybėms išgryninti.

Apie socialinio verslo iniciatyvas ir galimybes kalbama vis dažniau, tačiau visuomenėje socialinio verslo sąvoka ir potencialas vis dar nepakankamai žinomi ir suprantami. Kasmet vykstantis Socialinio verslo forumas yra skirtas tam, kad žmonės geriau suvoktų socialinio verslo teikiamas galimybes ir jo kuriamą pridėtinę vertę, ypač tai aktualu regionuose.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra viena didžiausių investuotojų į socialinį verslą. Ministras Bronius Markauskas, pats buvęs vietos veiklos grupės (VVG) pirmininku, ir šiandien dažnai susitinka su bendruomenėmis, todėl puikiai supranta jų problemas ir lūkesčius.

„Socialinis verslas, nukreiptas į skurdo mažinimą, yra iššūkis, tačiau aš džiaugiuosi matydamas, kad bendruomenės yra pasirengusios įgyvendinti socialinį verslą ir atlikti viešąsias paslaugas. Šie susibūrę bendram tikslui žmonės geriausiai žino, ko konkrečiai bendruomenei reikia, o mes turime jiems padėti. Mūsų Vyriausybės nuostata – paprastinti kontrolės mechanizmus, kad bendruomenės galėtų veikti, pamažu įgyvendinama, tikiu, kad ateityje mūsų laukia gražus ir prasmingas bendradarbiavimas“, – teigia ministras B. Markauskas.

Pasak žemės ūkio ministro B. Markausko,  socialinis verslas gali tapti puikiu įrankių kaimo vietovėse siekti numatytų tikslų bei sudaryti sąlygas iniciatyviems kaimo žmonėms imtis veiklos, kuri kurtų geresnę socialinę aplinką.

„Žemės ūkio ministerijos veikla apima ne vien žemės ūkį, bet ir kaimo plėtrą. Vyriausybė savo priemonių plane yra išsikėlusi aiškius tikslus – ne tik skatinti žemės ūkio gamybą, bet ir kelti kaime gyvenančių šeimų pajamas, o socialinis verslas gali padėti siekti šio tikslo. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė LEADER yra tas įrankis, kurio pagalba bendruomenės gali pačios pasigauti žuvį“, – pastebi žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Socialinis verslas, ministro teigimu, ir gimsta iš poreikio spęsti socialines problemas, todėl LEADER priemonė, prisidedanti Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtros politikai vykdyti – skatinti socialinę įtrauktį, mažinti skurdą bei didinti užimtumą kaimo vietovėse, puikiai atliepia šį poreikį. 2014 – 2020 m. LEADER vietos projektams  įgyvendinti skirtas 88 mln. Eur biudžetas.

„2007–2013 metų kaimo plėtros programos įgyvendinimo laikotarpiu LEADER priemonės dėmesys buvo nukreiptas į infrastruktūros kūrimą, jos gerinimą, tik mažoji dalis vietos projektų buvo skirta tradicinio verslo kūrimui ar plėtrai bei pirmiesiems bendruomeninio verslo daigams. Nepaisant to, radosi ir socialinio verslo iniciatyvų užuomazgų, o tai puikus signalas, kad bendruomenės geba vystyti tokio pobūdžio verslus, tik joms reikalingas padrąsinimas ir pagalba. Mes esame tam, kad padėtume susitelkti tiems aktyviems savo kraštui atsidavusiems žmonėms, kad jie gautų tinkamiausią įrankį veikti ir kurti. Juk kiekvienam bendruomenės lyderiui galima būtų pastatyti po paminklą – neįtikėtina, kiek šie žmonės atiduoda jėgų ir laiko, kad jų bendruomenės augtų. Kartu padarysime Lietuvą vieta, kur gera gyventi“, – neabejoja žemės ūkio ministras.

Forumas pritraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertus bei praktikus, kurie savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalijo su gausia klausytojų auditorija. Forumo dalyvius bei svečius sveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis bei Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence.