Šiemet žieminius pasėlius apdraudė per 200 žemdirbių

Data

2012 12 14

Įvertinimas
0

Šiais metais žieminių pasėlių draudimas jau baigėsi. Nuo iššalimo pasėlius apdraudė per 200 žemdirbių. Apdraustų žieminių kviečių ir rapsų plotas siekia apie 51 tūkst. ha. Draudimo įmonės prisiimta rizika sudaro 112 mln. Lt.

Draudimo įmonės vadovas Algimantas Navickas atkreipė dėmesį į šiais metais itin didelę  apdraustų žieminių rapsų veislių įvairovę. Pasak jo, rudenį ūkininkai draudžiamus plotus apsėjo net 46 -iomis  žieminių rapsų veislėmis. Populiariausios iš jų: Sunday, Artoga bei Champlain su Andri.

Prognozuojama, kad kitais metais daliai draudimo įmokų kompensuoti iš valstybės biudžeto reikės nuo 12 iki 15 mln. Lt.

Antradienio popietę sušauktame regioniniame pasėlius apdraudusiųjų susirinkime jų pirmininkui Alfredui Bardauskui nuostabą kėlė pasėlių nedraudžiančiųjų nuostata, kad draudimas turi apsimokėti. „Nesuprantu, kai sakoma, kad draustis neapsimoka. Čia lyg 20 metų draustumeisi namą ir lauktum, kad jis vieną dieną sudegs“, – stebėjosi A.Bardauskas, primindamas, kad draudimas tai ne pelno siekimas, o žalos sumažinimas, atsitikus nelaimei.

Apsidraudusiųjų žemdirbių atstovui nerimą kėlė ir bendradarbiavimo su valdžia perspektyvos. Todėl kvietė visus nesnausti, diskutuoti ir pasisakyti dėl ateinančiame finansiniame laikotarpyje draudimo sąnaudų kompensavimo galimybių. Naujajame kaimo plėtros reglamente numatytos  naujos rizikos valdymo priemonės. Europoje šios nuostatos dar diskutuojamos ir kol kas vieningo sprendimo nėra.

Žemdirbiai diskutavo ir apie hidrometeorologinių stotelių teikiamų duomenų efektyvumą. Išklausius Hidrometeorologinės tarnybos specialisčių Justinos Kazlauskienės ir Ingos Stankūnaitės pranešimą „Meteorologiniai stebėjimai ir prognozės žemdirbiams", buvo kalbama apie hidrometeorologinių stotelių stoką, siūloma pačių žemdirbių turimų stotelių, kelininkų ir kt. teikiamus duomenis sujungti į bendrą sistemą. Priimtas ir nutarimas kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, kad pastaroji inicijuotų stotelių skaičiaus padidinimą, esamų stotelių kalibravimą ir aptarnavimo finansavimą.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojo Alvido Devenio, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pavedusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos kaupti meteorologinius duomenis, kurių reikia sausros atvejams kiekvienos savivaldybės teritorijoje nustatyti, todėl šis klausimas pirmiausia turėtų būti adresuojamas jiems. Žemės ūkio ministerija taip pat analizuos, kokiu būdu galėtų padėti išspręsti ši klausimą.

Be to, ministerija šiuo metu yra užsakiusi mokslinį tyrimą „Žemės ūkio sausros įvertinimo kriterijų pagrindimas ir metodikos Lietuvos klimatinėmis sąlygomis parengimas.“ Kitų metų pabaigoje Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, vadovaujami universiteto prorektorės Laimos Taparauskienės,  turi pateikti galutinius atsakymus, kaip suprantamai, lengvai ir pagal pasaulinę praktiką atitinkančius standartus nustatyti sausros kriterijus ir apskaičiuoti sausros žalą. „Manome, kad šiame darbe taip pat bus atsakyta į klausimą, ar reikia daugiau hidrometeorologinių stotelių ar mokslininkai pasiūlys paprastesnį būdą sausrai nustatyti“, – kalbėjo ŽŪM skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Regioniniame pasėlius apdraudusiųjų susirinkime išrinkti delegatai į Pasėlių draudimo koordinavimo tarybą. Jais tapo susivienijimo pirmininkas Alfredas Bardauskas ir  Voniškių ŽŪB pirmininkas Henrikas Braškys.  Į visos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ asidraudusių žemdirbių atstovų susirinkimą, kuris įvyks 2013 m. gegužę Drezdene, apsidraudę žemdirbiai delegavo ūkininką Alfredą Bardauską, Kęstutį Brūžiką ir Tautvydą Beinorą.

Žemės ūkio ministerijos informacija