,,Rinkos partneriai turi pradėti vieni kitus gerbti”, - linki žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ATSTOVĖ SPAUDAI

Informacija

2003 gruodžio 24 d.

,,RINKOS PARTNERIAI TURI PRADĖTI VIENI KITUS GERBTI”, - LINKI ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS

Apie praeinančių metų rūpesčius ir pasiekimus bei ateinančiųjų viltis kalbame su Žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu.

Įprasta metams baigiantis atsisukti į praeitį ir apžvelgti nueinančius metus. Kaip Jūs įvertintumėte, kuo svarbūs Lietuvos žemės ūkiui besibaigiantys 2003 metai?

Būčiau neteisus, jeigu išskirčiau vieną vienintelį įvykį, kuris būtų svarbiausias visiems žemdirbiams vienodai. Tačiau manau, kad politiniu aspektu svarbu tai, jog kaimo žmonės ir žemdirbiai, kaip ir visi kiti Lietuvos žmonės, referendume dėl narystės ES pasakė tvirtą ,,Taip”.  Ir labai svarbu, kad žemdirbiai tuo parodė, kad jie ne blogiau negu kitos visuomenės grupės orientuojasi ir sudėtinguose ateities reikaluose. 

Gerai vertinčiau ir Žemės ūkio ministerijos darbą rengiantis įsisavinti ES ir nacionalinę paramą. Suprantu, kad šalies žemdirbiams gal ir nelabai aiškiai matosi šitie procesai, ministerijos atliekami darbai, tačiau juos privaloma atlikti, nes tai – pagrindas būsimam žemės ūkio finansavimui. 

Be to, man, kaip žemės ūkio ministrui, labai svarbu, kad nors ir buvo kilę įtampos dėl 55 proc. ES lygio tiesioginių išmokų pasirinkimo, tačiau tai buvo priimta politine valia, o tai turės tiesioginės įtakos ir mūsų ekonomikai, žemdirbių pajamoms konkrečiai.

Be to, šiemet pirmi metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo, kai užsienio prekybos balansas žemės ūkio ir maisto produktais teigiamas: per 3 ketvirčius nacionalinis eksportas grynąjį importą viršijo 163 mln. Lt (tuo tarpu 2000 m. importuota už 305 mln. Lt daugiau nei eksportuota). O svarbiausia, kad daugiausia eksportavom į šalis, kur maisto produktams keliami aukšti kokybės reikalavimai. Pavyzdžiui, į Latviją eksportavome žemės ūkio ir maisto produktų už 207 mln. Lt, į Ameriką – už 155 mln.Lt, į Vokietiją – už 149 mln. Lt, Estiją – 110 mln. Lt, Angliją – už 73 mln.Lt.

Lietuvoje, palyginus su kitomis Baltijos šalimis –Latvija ir Estija – yra daugiausia žemės ūkio ir žuvininkystės  produkcijos perdirbimo įmonių - 66, kurioms suteikta teisė eksportuoti produkciją į ES šalis: 19 pieno perdirbimo, 18 mėsos perdirbimo įmonių bei 1 kiaušinių rinkimo ir pakavimo įmonė, 17 žuvies perdirbimo įmonių bei 15 žvejybos laivų. Prisiminkime, kad 2001 m. leidimus turėjo 20 įmonių, įskaitant ir jūrų laivus.

Mane, kaip žemės ūkio ministrą, džiugina tokie pasiekimai.

O jeigu žiūrėtumėm žemdirbio akimis, ar būtų taip pat kuo džiaugtis, įvertinant ir tai, kad šiais metais kaimo žmonės reiškė nepasitenkinimą esama situacija blokuodami kelius?

Žemės ūkio ministerija, ir aš, kaip ministras, laikausi pozicijos, jog visus konfliktus reikia spręsti dialogu, kad ir kaip sunkiai tai vyktų. Supriešinti visuomenę, kaimo bendruomenę – labai lengva, reikia tik garsiai šaukti, kad kažkas kita kaltas už nepasisekimus, tačiau aš sakau, kad mes kaip tik turime būti vieningi, išmokti susikalbėti ir išmokti civilizuotai ginti savo interesus, įvertinant tai, kad greitai poreikius reiks derinti su dar 24 šalių žemdirbiais.

Iš tiesų, situacija žemės ūkyje – marga kaip genys. Galima ją vertinti įvairiai, aš įpratęs pagal žemdirbių pajamas. Tiesioginės pajamos iš realizuotos produkcijos padidėjo 41,5 mln. Lt lyginant su 2002 m. Šiemet vienam dirbančiajam žemės ūkyje teko 7,4 tūkst. Lt pajamų iš žemės ūkio produkcijos realizavimo, o pernai -7,2 tūkst. Lt,  2000 m. – tik 5,2 tūkst. Lt. Šiemet valstybė skyrė daugiau tiesioginių išmokų ir kompensacijų – iš viso 176,6 mln. Lt, kai 2001 m. - 86,9 mln. Lt, o 2000 m. – 36 mln. Lt.

Noriu paminėti, kad pirmą kartą Kaimo rėmimo programoje atskira eilute buvo skirta parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui - 2 mln. Lt. Tai nedidelės lėšos, bet jiems patiems buvo teisė susitarti ir teikti siūlymus dėl sąlygų, kam skirti tuos pinigus – statyti gamybos pastatus ar pravalgyti. Jie pasirinko sunkų, bet teisingą variantą, ir aš džiaugiuosi, kad jaunimas galvoja, ir jais galima pasitikėti.

Per trejus metus šešis kartus išaugo parama ekologiniam ūkiui - nuo 0,5 iki 3 mln. Lt. Tai davė teigiamų rezultatų: bendras sertifikuotų  ūkių plotas lyginant su 2002 m. padidėjo tris kartus.

Žiūrint iš ekonominės pusės, šiais metais neturėjome nei sausrų, nei liūčių, todėl pakankamai teigiami rezultatai augalininkystėje. Preliminariais duomenimis, šiemet žemdirbiai iš augalininkystės gavo 48 mln. Lt daugiau pajamų nei pernai (iš viso 576 mln. Lt), neskaitant dar 45,6 mln. Lt tiesioginių išmokų. Tačiau sudėtinga situacija pieno ir apskritai gyvulininkystės sektoriuje – čia pajamos sumažėjo.

Rapsai, grūdai – šiemet dvi pelningos kultūros, kur valstybei nereikėjo kištis. Šiemet pirmi metai, kai nuo savo gyvavimo pradžios Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra nepatyrė nuostolių iš intervencinių grūdų supirkimo.

Jūs kiekvieną savaitę važiuojat į rajonus, susitinkat su žemdirbiais, kalbatės su kaimo gyventojais. Kaip manote, ar ūkininkai pasirengę konkuruoti atsiveriančioje ES rinkoje? 

Manau, kad mūsų žemdirbiai nė kiek ne prastesni, negu kurios kitos šalies. Džiaugiuosi ir noriu paminėti, kad šiais metais jie buvo labai aktyvūs. Nors dažnai girdim, kad žemdirbys nežino, nesupranta, neturi informacijos, tačiau naujasis Žemės ūkio ir kaimo verslo registras parodė kitaip, nes norinčių kitais metais gauti išaugsiančią tiesioginę  paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai jau užsiregistravo net 230 tūkstančiai, ir manau, kad tai – dar ne galutinis skaičius.

Žemdirbių aktyvumas buvo didelis ir deklaruojant žemės ūkio naudmenas. 2001 m. 30,3 tūkstančiai žemdirbių deklaravo 0,9 mln. ha žemės ūkio naudmenų, o šiemet jau 54 tūkstančiai deklaravo 1,4 mln. ha. Šiemet stipriai suaktyvėjo ūkininkų ūkių registracija: jei metų pradžioje turėjom apie 40  tūkst., tai metų pabaigoje – per 60 tūkstančių.

Manau, kad šie faktai rodo, jog žemdirbiai aktyviai ruošiasi įsisavinti būsimą ES paramą, atlieka ,,namų darbus”, daro viską, kas nuo jų priklauso.

Tačiau žemdirbiai dažnai abejoja, ar ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra atliks visus darbus, nuo kurių priklausys, ar nacionalinės ir ES lėšos pasieks žemdirbius? Ar šių institucijų pasirengiamieji darbai netaps tuo šaltiniu, dėl kurio sulauksime įtampos ateinančiais metais?

Iki šiol darbai, kurie priklauso nuo Lietuvos, Žemės ūkio ministerijos, atliekami pagal grafiką. Tačiau ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Tikėjomės, kad Europos Komisija iki Naujųjų metų patvirtins detalų Kaimo plėtros planą. Deja, jos nuostata – kad visų naujų šalių Kaimo plėtros planus reikia tvirtinti tuo pačiu metu.

Žemdirbiai dabar abejoja dėl tiesioginių išmokų įsisavinimo. Pasirinkom mišrią rėmimo sistemą, nes pagal ją Lietuvos kaimas ,,paims” daugiau pinigų. Manau, kad dėl 54 tūkstančių žemdirbių, kurie šiemet deklaravo pasėlius, problemų nekils. Didžiausias rūpestis - 171 tūkstantis – 1-5 hektarų ūkiai, kurie šiemet nedalyvavo paramos sistemoje.

Numatomas didelis žmonių, norinčių gauti paramą, srautas, todėl Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą, kad nevarinėtume šitiek žmonių į rajonų centrus, suradom lėšų, jog deklaravimo, paraiškų pildymo darbai būtų atliekami seniūnijose. Bus pasitelktos žemės ūkio skyrių darbuotojų, žemėtvarkininkų, konsultantų, kitų žemės ūkio specialistų pajėgos. Dabar dauginame žemėlapius, ruošiame paraiškas.

Pasakysiu atvirai, kad mane kartais nuvilia išreiškiamas požiūris į Nacionalinės mokėjimo agentūros svarbą paramos administravime. Nežiūrint kas ką besakytų, vis vien NMA darbuotojų skaičius padvigubės, automobilių skaičius – patrigubės. Ir noriu pasakyti, kad tai – ne iš gobšumo ar pasipūtimo, o tokia NMA struktūra yra Briuselio reikalavimas, nes tie, kurie duoda pinigus, nori būti garantuoti jų saugumu. Spėju, kad dabar sąmoningai bandoma įtraukti NMA į įvairias diskusijas, atitraukiant žmones nuo darbo, jog ateinančiais metais, prieš rinkimus, būtų ką kritikuoti. 

O NMA numatomi labai svarbūs darbai. Šiemet NMA administravo apie 60 tūkst. paraiškų Lietuvos valstybes paramai gauti ir pagal nacionalinės paramos priemones  - tiesioginės išmokos už pasėlius, gyvulius, mažo našumo žemes bei investicines programas - išmokėjo apie 113 mln. litų. Ateinančiais metais NMA administruos jau apie 60 paramos priemonių, bus gauta apie 300 tūkst. paraiškų, prašančių suteikti paramą už maždaug 1,4 mlrd. litų. O kur dar pieno ir kitų kvotų administravimas. 

               Mes kalbam, kaip ir dera matų pabaigai, tik apie gerus dalykus, tačiau kasdien sprendžiate daugybę problemų. Kokios realijos labiausiai kelia Jums rūpestį? 

Tikrai, yra sričių, kurios neramina. Didžiausią rūpestį kelia rinkos dalyvių santykiai. Skaudu, kad supirkėjai, perdirbėjai, prekybininkai mažai organizuotus žemės ūkio produkcijos gamintojus akivaizdžiai skriaudžia, kartais visiškai nesiskaitydami su jų galimybėmis toliau išgyventi.

Problematiška ir tai, kad nebaigta žemės reforma, kad atkurtos nuosavybės teisės tik į 87 proc. ploto, į kurį pateikti piliečių prašymai. Apmaudu, kad kaimo gyventojų pajamos 1,8 karto mažesnės nei miesto. Nedžiugina ir nedarbo problema - 2003 m. II ketvirtyje lyginant su 2002 m. II ketvirčiu išaugo bedarbystė kaime nuo 8 iki 9,4 proc., aukštesnis ir skurdo lygis kaime - 2,4 karto aukštesnis nei mieste, dar viena problema -  jaunimas palieka kaimą.

Manau, kad ateinančiais metais bus problemų įsisavinti kelis kartus didesnį tiesioginių išmokų kiekį kelis kartus gausesniam kaimo žmonių skaičiui, tačiau esu įsitikinęs, kad su tuo susidorosime laiku. Tačiau žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų rinkų organizavimo ir reguliavimo pagal europinius standartus funkcionavimas, manau, 2004 metais bus pats sudėtingiausias dalykas, vieniems teiksiantis daugiau teisybės ir vilčių, kitiems, kurie iki šiol diktavo sąlygas ir buvo ,,viešpačiai”, reiks tenkintis kitomis taisyklėmis, negu iki šiol, bet tai – neišvengiama. Rinkos partneriai turi pradėti vieni kitus gerbti. 

Per didžiąsias metų šventes įprasta linkėti – kokius žodžius norėtumėte pasakyti žemdirbiams, sutinkant 2004 metus? 

Kalėdų laukimo ir Naujųjų metų šventės laikas – vienas gražiausių metuose. Žemdirbiams linkiu derlingų metų – visomis geromis prasmėmis. Tegul netrūksta sveikatos ir energijos įgyvendinant užmojus. Telydi metus darna. Tegul nelieka neišnaudotų galimybių.

Dėkoju už pokalbį.

Vilma KAVALIAUSKIENĖ

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.
Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.