Racionali žemėnauda

Tel.: 239 10 16,  Faks.: 239 10 15;
http://www.old.zum.lt ; el.paštas: [email protected]

RACIONALI ŽEMĖNAUDA

           Žemėnauda – tai žemės sklypas arba bendra ūkine veikla susieti du ar daugiau žemės sklypų, nustatyta tvarka įteisinti naudotis fiziniam ar juridiniam asmeniui (pagal dabar galiojantį Žemės įstatymą).

           Šiuo metu rengiamame Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte apibrėžiama racionali ūkio žemėnauda - žemėnauda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai efektyviai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

Reikiamas dirbamos žemės plotas, kurį sudaro vienas arba keli žemės sklypai, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais turi būti sujungti į racionalią, kompaktišką žemėnaudą. Rekomenduojamas minimalus racionalios žemėvaldos plotas augalininkystės specializacijos ūkiams, priklausomai nuo pagrindinės ūkio gamybos krypties, sudaro nuo 3 iki 100 ha (atskiri reikalavimai ūkiams, auginantiems dauginamąją medžiagą). Kiaulininkystės ūkiams šis plotas yra 100 ha, kitiems gyvulininkystėje specializuotiems ūkiams – 40 ha, tačiau šie plotai gali būti tikslinami atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius. 

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemėnaudos turi būti projektuojamos tiesiomis linijomis, todėl projektuojami taisyklingos konfigūracijos sklypai. Žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Formuojant žemės sklypus, sudarančius žemėnaudą, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų.

Naujai formuojami žemės sklypai turi sudaryti sąlygas racionaliai naudoti žemę ir nepabloginti ekologinių sąlygų ir veiklos sąlygų kitiems naudotojams. Esant būtinybei skaidyti vieną dirbamos žemės masyvą, formuojami žemės sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio arba panašios į jį formos ir racionaliai išdėstyti.

Vadovaujantis šiais pagrindiniais principais žemės reformos metu ir yra formuojami žemės ūkio paskirties žemės, miško ir kiti žemės sklypai. Tačiau dėl įvairių priežasčių ne visuose projektuose vienam savininkui suprojektuoti žemės sklypai sudaro racionalią žemėnaudą. Paprastai sugrąžinti nuosavybėn žemės sklypai yra gana smulkūs (pagal 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės apskaitos duomenis privačios žemės ūkio veiklai naudojamos žemės sklypo vidutinis dydis sudarė 4,2 ha) ir vienam savininkui tenka tik apie 6 hektarus žemės. Asmeninio ūkio žemės sklypai, privatizuojami daugiausiai faktiškai naudojamose vietose, yra dar smulkesni - vidutinis privačios asmeninio ūkio žemės sklypo plotas 2003 m. sausio 1 d. sudarė 0,8 ha plotą. Šie žemės sklypai dažniausiai suskaido buvusius laukus, pasižyminčius vienodomis ar panašiomis savybėmis, į kelias žemės valdas, kurios yra per smulkios konkurencingam ūkiui kurti. Žemės naudojimo fragmentiškumą dar labiau padidina tarp sugrąžintos natūra privačios žemės įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2003 m. visuotinio surašymo duomenis matyti, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai. Vidutinis ūkio dydis, kuris yra 9,1 ha (tuo tarpu Latvijoje - 12,4 ha, Estijoje - 12,7 ha, Lenkijoje - 8,4 ha), mažesnis, negu buvo iki karo - 12,4 ha. Net du trečdaliai ūkių, kurie yra patys smulkiausieji, turi iki 3 ha žemės, arba vidutiniškai po 2,2 ha. Iki 10 ha ūkiai daugelio šalių praktikoje laikomi smulkiais ūkiais. Lietuvoje tokių ūkių paskutinio surašymo metu buvo 230 tūkst., arba 83 proc. Vidutinių ūkių dydžiui priskiriami 10 - 50 ha dydžio ūkiai, kurių buvo 43 tūkst., arba 15 proc., o jų vidutinis dydis - 18,5 ha. Palyginus su 1930 m. surašymo duomenimis, pastebimas ūkių smulkėjimas - tuo metu daugiau kaip pusė visų ūkių buvo vidutiniai (52 proc.), o iki 5 ha ūkių buvo gerokai mažiau - apie 18 proc. (dabar - 62 proc.). Vadinasi, mūsų ūkiai tapo smulkesni, negu prieš 70 metų.

Įregistruotų ūkininkų ūkių (jų buvo 45 tūkst.) vidutinis dydis siekė 28,2 ha žemės, šeimos ūkių (jų surašyta 233 tūkst.) vidutinis dydis - 5,5 ha, žemės ūkio bendrovių, akcinių, uždarųjų akcinių, kooperatinių bendrovių ir kitų kategorijų ūkių (jų buvo 0,6 tūkst.) vidutinis dydis labai įvairus, tačiau vidurkis - 483 ha.

Taigi akivaizdu, kad ūkiai Lietuvoje yra per smulkūs, siekiant mūsų ūkininkams konkuruoti ES rinkoje vienodomis sąlygomis. Todėl reikalinga imtis visų įmanomų priemonių žemėnaudų fragmentiškumo (išsibarstymo) mažinimui. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui artėjant į pabaigą numatoma, kad tolimesnis žemės tvarkymas Lietuvoje bus susijęs su žemės konsolidacija - žemės sklypų pertvarkymu, kuomet žemės savininkų pageidavimu keičiamos jų sklypų ribos ir vieta, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos politikos tikslus ir uždavinius. Šis procesas bus reglamentuojamas pagal atitinkamas dabar Seimo komitetuose svarstomo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, numatančias žemės konsolidacijos projektų rengimo tvarką. Tikimasi, kad tokie projektai, finansuojami Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis, leis pagerinti ne vien tik atskirų žemės sklypų žemėnaudos struktūrą, tačiau tuo pačiu metu daugelio žemės sklypų, kurie įeis į žemės konsolidacijos projekto teritoriją, įskaitant ir toje teritorijoje esančius atskirus laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Laisvos valstybinės žemės sklypus būtų galima parduoti žemės konsolidacijos projekte dalyvaujantiems žemės savininkams bei tokiu būdu suaktyvinti žemės rinką Lietuvoje. Įvertinant dabartiniu metu, padedant Danijos kolegoms, vykdomų bandomųjų žemės konsolidacijos projektų rengimo patirtį, manoma, kad šie darbai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, bus vykdomi vietos ūkininkams patiems pageidaujant. Visa tai pasitarnaus racionalių žemėnaudų ir konkurencingų ūkių kūrimo labui ir bus naudinga tiek  ūkininkams, tiek ir visam šalies ūkiui.