Projektas sieks paskatinti pokyčius visuomenėje

Data

2018 11 20

Įvertinimas
0
DSC_0191.JPG

Žemės ūkio ministerija ir Kauno technologijos universiteto Maisto institutas kartu su kitais mokslo ir verslo partneriais tapo naujo ambicingo Europos Sąjungos projekto – „Fit4Food 2030“ dalyviais.

Projekto tikslas yra sudaryti palankias sąlygas nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti ES strategiją „MAISTAS 2030“, kuri ieško sprendimų mūsų maisto sistemų keliamiems iššūkiams: apsirūpinimui maistu,  netinkamai mitybai, nutukimui, klimato kaitai, menkstantiems gamtiniams ištekliams ir netvarkomoms atliekoms. Dabartinė mokslo ir inovacijų sistema kol kas nepritaikyta spręsti šias kompleksines  problemas.

Į pirmąjį susitikimą Žemės ūkio ministerijoje atvyko visų projekto partnerių – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio universiteto, „Lietuvos žaliojo  aljanso“, Žemės ūkio rūmų, Sveikatos apsaugos ministerijos, Biodinaminių ūkių asociacijos – atstovai.

Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, šis projektas yra neeilinis daugeliu aspektų: svarba, dydžiu, platumu, projekto dalyvių profesine patirtimi. Tikima, kad suburtas nacionalinių ekspertų–partnerių tinklas suformuos moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamos tvarios maisto sistemos Lietuvoje politikos gaires, kurios taps įpareigojančia strategija iki 2030 m. ir vėlesniam laikotarpiui. „Labai svarbu paskatinti pokyčius visuomenėje: vartotojus valgyti pilnavertį maistą, o gamintojus – gaminti kokybišką maistą“, – sako viceministrė.

FIT4FOOD 2030 projekto tinklas siekia sujungti mokslą ir inovacijas, didinti visuomenės įsitraukimą į tvarios maisto sistemos vystymą, paskatinti privačias investicijas į kokybiškų maisto produktų ir  draugiškų gamtai technologijų kūrimą.

Kaip teigia tyrimus atlikę KTU mokslininkai, nors maisto ir mitybos saugumas yra svarbus socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis uždavinys, tačiau Lietuvoje dar nėra vieningos integruotos politikos. Investicijos moksliniams tyrimams yra fragmentiskos ir nesubalansuotos. Maisto sistema nėra jautri vartotojų poreikiams ir neugdo sumanaus vartotojo. Privataus verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriant pažangius produktus ir draugiškas gamybos technologijas, yra labai nedidelės. Kol kas daugiausiai viešųjų lėšų skiriama pirminei gamybai ir maisto perdirbimui. Maisto sistemų tyrimams, sveikos mitybos skatinimui ir kritiško vartotojo ugdymui turėtų būti skiriamas nepalyginamai didesnis dėmesys.

Per metus pasaulyje vidutiniškai prarandama 1,3 mlrd. t maisto arba trečdalis visų pagamintų maisto produktų. Dėl netvarios maisto sistemos poveikio net apie 25 proc. dirbančiųjų kenčia dėl chroniškų ligų (daugiausia – nutukimo). Kas dvyliktas vartotojas pasaulyje patiria apsinuodijimą užterštu maistu ir apie 420 tūkst. vartotojų kasmet miršta. Pirminė maisto gamyba, įskaitant ir perdirbimą, išskiria daugiau kaip 25 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o dominuojantys netvarūs gamybos metodai didina oro ir gruntinio vandens taršą.