Prisitaikymo prie klimato kaitos per teritorines strategijas formos

Lapkričio 29-30 dienomis Briuselyje vyko baigiamoji Tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG IVC programos projekto „F:ACTS!“* – „Prisitaikymo prie klimato kaitos per teritorines strategijas formos“ konferencija. Projekte, kuris truko trejus metus, aktyviai dalyvavo ir dviejų Lietuvos institucijų – LR Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie ŽŪM darbuotojai. Drauge su kolegomis iš 10 šalių jie aptarė, kaip remiantis vietinėmis strategijomis, jų derinimu tarpusavyje bei pasitelkiant teritorijų planavimo įrankius, prisidėjo prie neigiamo klimato kaitos poveikio mažinimo.

Baigiamojoje „F:ACTS!“ konferencijoje NŽT darbuotoja Eglė Ramoškevičiūtė pristatė šio projekto metu Lietuvoje išplėtotą gerąją praktiką – aplinkai draugišką Lietuvoje veikiančią sūrių gamintojų ir valgytojų asociaciją „VivaSol“. E. Ramoškevičiūtė pažymėjo, kad „VivaSol“ įtvirtintas trumpas kelias nuo gamintojo iki vartotojo prisideda prie neigiamo klimato kaitos mažinimo, be to, padeda spręsti tokias problemas kaip žemės erozija, žemės apleidimas ir bioįvairovės sumažėjimas.

Nuo pat „F:ACTS!“ projekto pradžios jo sumanytojai sakė: „Nepaneigiama, kad klimato pokyčiai gali sukelti dramatiškas oro sąlygas, būti potvynių, sausrų ar miško gaisrų priežastimi. „F:ACTS!“ veikla siekia, kad pažeidžiamos vietovės taptų atsparesnės klimato kaitai ir pajėgesnės spręsti pokyčių sukeltas problemas.“ Todėl apie realius įgyvendinamus ir planuojamus projektus pirmąją konferencijos dieną kalbėjo įvairių šalių-dalyvių atstovai.

Konferencijos dalyviams buvo pristatyti pilotiniai (bandomieji) projektai, vykdomi Belgijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje. Buvo kalbėta apie būdus, kaip sumažinti žmonių kišimosi į gamtą žalą, sustabdyti dirvos eroziją, didėjančias sausras, potvynius bei miškų gaisrus ir užterštumą. Taip pat buvo pristatytos dvi ambicingos vizijos – Italijos miestelio, nenaudojančio naftos, ir žalio, atsinaujinančio miesto Olandijoje planai.

Pastebėjimus apie kiekvieną pranešimą išsakė ekspertų grupė, kurią sudarė mokslininkai ir studentai iš Belgijos, Olandijos ir Australijos. Kalbant apie Lietuvos pristatytą gerąją praktiką — „VivaSol“ asociaciją ir jos veiklą, buvo įvardytas projekto privalumas, kad veikla buvo pradėta ne nuo idėjos, o nuo sprendimo – ūkininkai nedelsdami ėmėsi veiklos.

Antrąją dieną apie ilgalaikius planus ir perspektyvas bei politinio lygio sprendimus kalbėjo įvairių šalių politikos formuotojai. Tarp šių ekspertų buvo ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė, aktyvi „F:ACTS!“ projekto dalyvė. Paklausta, ką politikai turėtų daryti, kad aplinkosauginės strategijos būtų įgyvendinamos efektyviau, V. Daugalienė sakė, kad galimybių ir įrankių darbams atlikti pakanka, tačiau reikia daugiau kalbėtis ir dalytis žiniomis. Ji pažymėjo, kad Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja ir dalijasi žiniomis, siekdamos geriausių sprendimų. V. Daugalienė taip pat pabrėžė, kad net ir su nedideliu finansavimu galima nuveikti daug – svarbiausia jį efektyviai panaudoti.

Konferenciją aplankęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius Jose Manuel Silva Rodriguez pripažino bendradarbiavimą skatinančių projektų svarbą ir pristatė Europos Komisijos suformuotus siūlymus „žalesnei“ ir švaresnei ekonomikai. Jis taip pat pažymėjo, kad žemės ūkio sektorius siekiant teigiamų pokyčių turi būti dar labiau integruotas su kitais sektoriais – su aplinkosauga, su klimato kaitą mažinančiomis programomis ir pan.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad tikriems pokyčiams svarbiausi ne daiktai ir pastatai, o žmonės, kurie kalba apie problemas ir ieško būdų joms spręsti. Kaip teigė dauguma konferencijos organizatorių ir pranešėjų, tokie projektai kaip „F:ACTS!“ atveria akis, supažindina su įvairiomis patirtimis ir skatina veikti.

*„F:ACTS! - Forms for: Adapting to Climate change through Territorial Strategies“ (liet. „Prisitaikymo prie klimato kaitos per teritorines strategijas formos“)