Pieno gamybos reguliavimas turi būti skaidrus

Data

2005 11 08

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-11-08

 

 

PIENO GAMYBOS REGULIAVIMAS TURI BŪTI SKAIDRUS

 

Pieno sektorius Lietuvoje yra prioritetinė žemės ūkio šaka, jo produkcijos vertė bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje praėjusiais metais buvo 23 proc. Pieno produktų eksportas sudaro apie 30 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto, kuriam sunaudojama apie 60 proc. parduoto perdirbti pieno. Žemdirbių pajamos už parduotą pieną sudaro trečdalį žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamų.

Žemės ūkio ministrė prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė pabrėžia, kad pieno sektorius yra valstybės reguliuojama ūkio šaka. Įstojus į ES, šiam sektoriui taikomi visi pieno rinkos organizavimą reguliuojantys teisės aktai, susieti su pieno gamybos kvotų sistema, tiesioginėmis išmokomis, rinkos intervencinių priemonių sistema ir eksporto parama.

Nacionalinės pieno kvotos dydis Lietuvai, kaip ir kitoms dešimčiai naujųjų ES šalių, buvo skirtas atsižvelgus į 1997-1999 metų pardavimo apimtis, tačiau visgi buvo išsiderėta didesnė pieno gamybos kvota – 1,6 mln. t, nei būtų priklausiusi pagal istorinį pardavimo vidurkį. Šiuo metu Lietuvos pieno kvotų sistemoje dalyvauja apie 110 tūkst. pieno gamintojų, kurių dauguma - apie 90 tūkst. (82 proc.) - yra smulkūs, t.y. turintys iki 5 karvių.

Praėjusiais kvotos metais nustatyta nacionalinė pardavimo perdirbti kvota buvo įvykdyta 92 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota -  tik 20,4 proc. Per 6 šių kvotos metų mėnesius - nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 31 d. - įvykdyta 47,4 proc. pardavimo perdirbti kvotos, prognozuojama, kad ji neturėtų būti viršyta.

Iki šiol galiojančios Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės, patvirtintos dar 2003 metais, orientuotos į konkurencingų ūkių plėtrą. Kvotas iš nacionalinio rezervo buvo numatyta skirti tik tiems gamintojams, kurie planuoja laikyti ne mažiau kaip 5 melžiamas karves ir investuoja į gamybos priemones. „Ar gali Lietuva imti ir atsisakyti 1-4 karvių ūkių jau šiandien, kai tokie ūkiai gamina net 40 proc. viso pieno? Kaip galime atimti galimybę gauti ar padidinti kvotą iš rezervo šiems gamintojams?“, - ragina neužmiršti ir šių pajamų svarbos kaimo gyventojams žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.

Kvotos metų eigoje paaiškėjo, kad, remdamiesi jau minėtomis Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklėmis, didelė dalis stambių pieno ūkių savininkų prašė ir gavo iš nacionalinio rezervo nepagrįstą pieno gamybos kvotą, tuo tarpu nemažai pieno gamintojų, daugiausia smulkių, viršijo jiems nustatytą pieno gamybos kvotą arba pardavė pieną be kvotos. Pasak ministrės, tokios nepagrįstos ir neteisingos  disproporcijos tik sukuria įtampą tarp gamintojų grupių.

Siekiant išspręsti šią situaciją, šiemet buvo apsispręsta atskirti dalį nacionalinio rezervo ir jį panaudoti smulkių pieno gamintojų, laikančių 1-6 melžiamas karves, kvotoms pagal praėjusių kvotos metų poreikį. Minėtiems gamintojams kvotos iš nacionalinio rezervo yra skaičiuojamos ir bus nustatytos jau artimiausiu metu, atlikus patikros procedūras, taip siekiant išvengti nesusipratimų ir piktnaudžiavimo atvejų, kai parduodamas ne tik savo ūkyje pagamintas pienas.

Šių metų balandžio mėnesį surinkus paraiškas kvotai iš nacionalinio rezervo gauti 2005-2006 kvotos metams, paaiškėjo, kad gamintojai prašo kelis kartus didesnės kvotos negu yra nacionaliniame rezerve. „Išnagrinėjus paraiškas nustatyta, kad didžioji dalis pieno gamintojų nori gauti nepagrįstai dideles kvotas. Matyt, jie tikisi gauti pinigus ir už nepanaudotą kvotos dalį“, - pastebėjo ministrė ir pabrėžė, kad nuspręsta apriboti skiriamą kvotą pagal turimą melžiamų karvių ir telyčių, kurių amžius daugiau negu 20 mėn., skaičių bei bandų produktyvumą. Rezervą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turi išdalinti ir informuoti gamintojus iki š.m. gruodžio 1 dienos.

Spaudoje pasirodžiusios publikacijos, neva ministrė atima iš pieno gamintojų pinigus, tik dar kartą patvirtina seną tiesą, kad gauti neuždirbtus pinigus norėtų ne vienas. Išmokų dydis už kvotinį pieną yra maksimaliai leistinas suderinus su Europos Sąjunga – 48 Lt/t. Tačiau išmokos turi būti mokamos ne už turimą ir papildytą pieno gamybos kvotą kaip teisę gaminti prekinį pieną, o už realiai parduotą kvotinį pieną. Ministrė dar kartą akcentavo, kad tai padaryta dėl to, kad yra nemažai gamintojų, kurie turimos kvotos nepanaudoja ar panaudoja ją ne visą.

„Išmokos už nepagamintą pieną, t.y. už nepanaudotą kvotos dalį, būtų visiškai nesuprantamas reiškinys, kurio neskaidrumu vargu ar kas nors suabejotų. Tai ypač skausmingai priimtų tie smulkieji pieno gamintojai, kuriems kvotos nebuvo skiriamos ar padidintos, nors jie gamino pieną ir jį realizavo. Kai vieni gautų išmokas už perteklinę kvotą, kiti tuo tarpu negauna jų net už pagamintą pieną. Kaip žemės ūkio ministrė ir žmonių išrinkta Seimo narė, privalau būti teisinga visiems vienodai. O klaidingą ir socialiai neatsakingą požiūrį į dalį smulkiųjų pieno gamintojų, kurių produkcija turi rinką, bet buvo dalinai netekusi teisės gaminti, tenka taisyti gana skausmingu būdu. Pertekline kvota pasirūpinę ir ją gavę pieno gamintojai dabar piktinasi dėl nepagrįstai pažadėtos dalies išmokų už nepanaudotą kvotą“, - aiškino situaciją žemės ūkio ministrė.

2005 metų išmokos už kvotinį pieną bus pradėtos mokėti lapkričio mėnesį. Šiemet iš viso bus išmokėta apie 19 mln. Lt. Iki šių metų pabaigos gamintojams, kurie pardavė iki 5 tonų pieno, bus išmokėta visa priklausanti išmokų suma, o likusiems pieno gamintojams - 25 proc. priklausančios išmokos sumos. Likusioji išmokos dalis bus išmokėta 2006 metų pradžioje.

Pasak žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, kartais eskaluojamas paramos lėšų trūkumas ar perteklius Kaimo rėmimo programos sąmatoje tėra natūrali piniginių srautų planavimo išraiška. Svarbiausia tai, kad visos numatytos paramos priemonės pieno ūkiui būtų įvykdytos.

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 16,  faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt