Pasirinktas supaprastintas tiesioginių išmokų administravimo modelis

Tel.: 239 10 16,  Faks.: 239 10 15;
http://www.old.zum.lt ; el.paštas: [email protected]

PASIRINKTAS SUPAPRASTINTAS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ ADMINISTRAVIMO MODELIS

Vyriausybė nutarė, kad ateinančiais metais tiesioginės išmokos žemdirbiams bus mokamos taikant supaprastintąją schemą ir atitiks 55 proc. ES tiesioginių išmokų paramos lygį. Kitais metais Lietuvos žemdirbius tiesioginių išmokų forma turėtų pasiekti 583,77 mln. Lt. Pusė visos šios sumos – 291,88 mln. Lt – bus išmokėta 2004 m., o  likusi suma - 2005 m. pradžioje.

 „Lietuva, kaip ir kitos ES kandidatės, turėjo galimybę pasirinkti daugiau ar mažiau su gamyba susietą tiesioginių išmokų administravimo modelį. Pritarus daugumai suinteresuotų žemės ūkio institucijų atstovų, buvo pasirinktas optimaliausias variantas: skiriant paramą deklaruotam žemės ūkio naudmenų plotui ir papildomai mokant gyvulių augintojams už laikomą ar skerdžiamą gyvulį bei už ES remiamas kultūras, bus palaikomos žemdirbių pajamos ir skatinama gamyba. Žemės ūkio ministerija dėl pasirinktos schemos šiuo metu tebesidera su Europos Komisija ir tikslina detales. Derybas tikimąsi baigti 2004 m. pradžioje“, - teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Virginija Žoštautienė.

Kaip paaiškino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorius Gediminas Radzevičius, pasirinkus supaprastintą tiesioginių išmokų administravimo modelį, išmokos skiriamos už žemės ūkio naudmenų hektarą. Žemė turi būti prižiūrima, palaikoma jos gera agrarinė būklė. Tiesiogines išmokas galės gauti visi, turintys ne mažiau kaip 1 ha reikalavimus atitinkančių žemės ūkio naudmenų. Išmokoms gauti labai svarbu, kad būtų deklaruoti pasėliai ir augalų plotai būtų pažymėti žemėlapiuose, o žemės ūkio valda registruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Išmokos už žemės ūkio naudmenas sudarys didžiausią paramos dalį ir turėtų siekti 265,35 mln. Lt.  Kita dalis bus skirstoma atsižvelgiant į šalies prioritetus, bet tik tiems sektoriams, kurie remiami ir dabartinėse ES šalyse. Už augalus Lietuvos žemdirbiai papildomai turėtų gauti dar 194,3 mln. Lt išmokų, o už gyvulius – 79,47 mln. litų.

Geros agrarinės būklės ir atitinkantis aplinkosaugos reikalavimus remtinas žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoje yra 2,288 mln. hektarų. Pagal ES Tarybos reglamentą, remtinoms žemės ūkio naudmenoms priskiriama ariama žemė, sodai ir uogynai, pievos, ganyklos ir daugiametės žolės, pūdymai. Išmoka už žemės ūkio naudmenų hektarą kitąmet turėtų siekti 116 litų.

Papildomai bus mokama už gyvulius: karves žindenes (510 Lt), ėriavedes (30 Lt), išmoka už bulius skerdimo metu (614 Lt) ir už telyčias (90 Lt). Skerdimo išmoka bus mokama tik galvijams, vyresniems nei 8 mėnesiai.

Lietuvoje yra 1147,17 tūkst. ha remtinų augalų, kvotuojamų linų plotai sudaro 7,4 tūkst. ha. Augalininkystės sektoriuje 295 Lt/ha tiesioginės išmokos bus skiriamos už ES remiamus grūdinius, ankštinius augalus, rapsus, bulves (perdirbamas į krakmolą). Už linų pasėlius numatytos 587 Lt/ha tiesioginės išmokos. Tiesioginės išmokos (116 Lt/ha) taip pat bus mokamos už ES neremiamus pasėlius: cukrinius runkelius, pašarinius šakniavaisius, bulves (ne krakmolui), daržoves, uogynus, sodus.