Nuo lauko iki stalo: maisto produktų kokybės svarba vartotojams ir gamintojams

Data

2005 12 07

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-12-07

 

NUO LAUKO IKI STALO: MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS SVARBA VARTOTOJAMS IR GAMINTOJAMS

 

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vienas iš pagrindinių strateginių tikslų yra kurti integruotą maisto ūkį, orientuotą į kokybiškų, saugių, įvairaus asortimento produktų gamybą. Procesas „nuo lauko iki stalo“ apima visus etapus, sukuriančius galutinį produktą, kuris pateikiamas vartotojams, vidaus rinkai ir eksportui.

Lietuvos Vyriausybė skiria didelį dėmesį kaimo ir žemės ūkio regioninei plėtrai. Jos politika nukreipta į tai, kad visoms šalies bendruomenėms būtų užtikrintas aukštas gyvenimo lygis, mažinami šalies regionų ekonominiai, socialiniai, kultūros, išsilavinimo ir administracinių gebėjimų skirtumai. „Derinant socialinę ir ekonominę politiką, visi kaimo regionai turi būti plėtojami tolygiai, deramai išnaudojant jų savitumus“, - pabrėžia žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Ministrė atkreipia dėmesį į tai, kad lietuviškų gaminių kokybė nuolat gerėja ir jau kuris laikas nė kiek nesusileidžia Vakarų Europos gamintojų produkcijai.

Devizas  „nuo lauko iki stalo“ tampa realybe, nes visos technologinės grandys - žemės ūkio gamyba, perdirbimas, prekyba - dirba pagal analogiškus maisto saugos reikalavimus.  Didelis dėmesys skiriamas informuoti vartotojus apie maisto saugą ir kokybę, produktų ženklinimą, maisto saugos ir kokybės pokyčius bei kitus aktualius klausimus.

Lietuvos žemės ūkio, aplinkosaugos ir kokybės politikos uždaviniai yra susiję su Europos Sąjungos bendrąja žemės ūkio politika, konkurencingo žemės ir maisto ūkio kūrimu, ekonominės veiklos kaime įvairinimu. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, derindama aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius tikslus, siekia visuotinės gerovės dabartinei ir ateinančioms kartoms. Labai svarbus Žemės ūkio ministerijos tikslas yra plėtoti modernų, konkurencingą žemės, maisto ir miškų ūkį, skatinti ekologinį ūkininkavimą, aplinkos apsaugą, puoselėti kraštovaizdį ir taip užtikrinti vartotojų sveikatą bei gerovę. Yra parengta teisinė bazė ir sukurta kontrolės sistema „nuo lauko iki stalo“, kad į rinką patektų  tik saugūs, deklaruojamus kokybės kriterijus atitinkantys bei tinkamai paženklinti maisto produktai. Prekių savininkų ar paslaugų teikėjų atsakomybė yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymais.

Dėl stiprėjančios konkurencijos prekių tiekėjai vis labiau stengiasi įtikti vartotojui. Siekiant vartotojų palankumo, daugiausia dėmesio skiriama produkto kokybei, kuri suprantama kaip maisto savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus ir numanomus vartotojų poreikius. Todėl reglamentuose nėra jokių konkrečių, aiškiai apibrėžtų  kokybės kriterijų. Svarbiausia, kad vartotojas gautų išsamią informaciją ir galėtų pasirinkti vieną ar kitą produktą pagal savo poreikius. Taip pat svarbu, kad ženklu teikiama informacija atitiktų tikrovę ir neklaidintų vartotojų, kad nebūtų pažeidžiami ir panašių produktų gamintojų (konkurentų) interesai. To pasiekti galima keliais būdais:

vartotojų palankumą produktui garantuoja gera gaminio kokybė. Todėl gamintojai diegia kokybės vadybos ir užtikrinimo sistemas, kurios apibrėžia daugybę techninių reikalavimų, keliamų maisto gamybai, perdirbimui ir transportavimui. Šie reikalavimai kartais yra aukštesni negu numatytieji bendraisiais teisės aktais;

išskirtiniai ir vartotojų pasitikėjimą pelnę produktai, išlaikę nacionalines, etnines ir kultūrines tradicijas, regioninę įvairovę, yra žymimi ženklais, patvirtinančiais, kad produkcija sertifikuota ir yra nuolat tikrinama nepriklausomos kontrolės institucijos.  Žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų, siejamų su tam tikru geografiniu regionu arba tradiciniu gamybos būdu, apsauga Europos Bendrijoje įteisinta nuo 1992 metų. Lietuvoje Saugomos geografinės nuorodos ženklinamos santrumpa „SGN“, Saugomos kilmės vietos nuorodos − santrumpa „SKVN“. Sertifikuoti produktai, pasižymintys specifinėmis savybėmis, ženklinami santrumpa „GTG “ ir Europoje patvirtintais ženklais. Sertifikuoti ekologiški produktai privalo būti pažymėti užrašu „Ekologiškas produktas“ ir ženklu „Ekoagros“. Šitoks ženklinimas rodo, kad produkto savybes lemia ekologinio ūkininkavimo būdas, specifinės gamtos sąlygos ar tradicinės gamybos technologijos, o gamybos procesai yra griežtai kontroliuojami.

Visoms šioms priemonėms įgyvendinti reikia nemažų papildomų išlaidų, kurias, kaip nurodyta Europos reglamentuose, padengia produktų gamintojai. Kita vertus, produktų išskirtinumas sukuria tam tikrą jų pridedamąją vertę, todėl atsiperka ir išlaidos dėl jų apsaugos bei pateisina išaugusią realizacijos kainą. Europos Bendrijoje jau yra užregistruota daugiau kaip 600 saugomų žemės ūkio ar maisto produktų pavadinimų, tarp kurių  - apie 150 sūrių, 60 šviežios mėsos rūšių, 90 mėsos gaminių pavadinimų, apie 130 vaisių, daržovių ir grūdų, įvairių duonos, konditerijos gaminių, alaus gėrimų, medaus bei kitų produktų. Iš Europos Sąjungos šalių narių daugiausiai registruotų saugomų nuorodų turi: Italija − 134 , Prancūzija – 131, Portugalija – 85, Graikija – 83, Ispanija – 73, Vokietija – 69.

Mažiausiai saugomų nuorodų turi: Suomija – 1, Švedija – 2, Danija – 3, Belgija ir Liuksemburgas - po 4, Olandija – 6.

Šiuolaikiniame žmonijos raidos etape maisto ūkis ir jo galutinis produktas be pagrindinės savo misijos – žmonių aprūpinimo kokybišku, saugiu ir įvairiarūšiu maistu, atlieka ir kitas paralelines funkcijas: padeda žmonėms taupyti laiką, pateikia giliai perdirbtus ir paruoštus vartojimui produktus, išsaugo regiono ar tautos etninės kulinarijos ir mitybos tradicijas, reprezentuoja, atskleidžia šalių ir tautų savitumą, sudomina vienus kitais, praturtina žmonijos kulinarijos, kultūros ir bendros patirties lobyną.

 

Angelė Liubeckienė

ŽŪM Kokybės skyriaus vedėja

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacja

tel. (8~5) 239 10 18, el. paštas spauda@zum.lt