Nuo lauko iki stalo: funkcinis maistas

Data

2005 12 06

Įvertinimas
1

 Žemės ūkio ministerija

 

2005-12-06

 

NUO LAUKO IKI STALO: FUNKCINIS MAISTAS

 

Žmogaus organizmą veikia amžinieji gamtos dėsniai: jam reikia švaraus oro, tyro vandens, sveiko ir visaverčio maisto. Mitybos įpročiai turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Kad žmogus būtų sveikas, darbingas, ilgai gyventų, jis turi laikytis racionalios mitybos principų: subalansuoti reikiamą ir gaunamą energiją, patenkinti organizmo poreikį tinkamu maisto medžiagų kiekiu bei jų santykiu, laikytis mitybos režimo.

Senovėje išminčiai sakė: „Geriau būti alkanam nei prisivalgyti bet ko“. Tačiau galime stebėti, kaip šiais didžiulės maisto ir pasaulio virtuvių įvairovės laikais keičiasi mityba, maisto gamybos technologijos ir pačios maisto tradicijos. Bet ar visas siūlomas maistas teigiamai veikia sveikatą?

         Mokslininkai ieško būdų, kaip šiame skubančiame, pilname stresų ir įtampos pasaulyje padėti žmogui, kad jis būtų sveikas ir darbingas. Aiškinamasi, kaip apsaugoti žmoniją nuo tokių „civilizacijos ligų“, kaip hipertenzija, osteoporozė, nutukimas ir pan. Vis labiau propaguojamas  funkcinis maistas.

Kas yra funkcinis maistas?

Tai sveikas, saugus ir biologiškai aktyviosiomis medžiagomis praturtintas maistas, darantis teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Mūsų šalyje funkciniu maistu, kuris Rytuose turi tūkstantmetes tradicijas, pirmieji pradėjo domėtis Lietuvos maisto instituto (dabar Kauno technologijos universiteto Maisto institutas) mokslininkai. Pasak jų, funkcinio maisto produktų gamyba remiasi žiniomis apie maisto ar jo komponentų ryšį su sveikata. Jie skirti organizmui stiprinti arba profilaktiškai saugoti. Nuo paprasto,  kasdienio maisto jie skiriasi tuo, kad  į juos pridedama specialių biologiškai ir fiziologiškai aktyvių medžiagų, kurių trūksta įprastiniame maiste. Šios medžiagos pasaulinėje literatūroje vadinamos ingredientais. Funkciniai maisto produktai skirti masiniam vartojimui. Jie gali būti reguliariai vartojami normalioje mityboje. Tačiau tai nėra vaistai (jie negali būti kapsulės ar milteliai) ir jie negali žmogaus išgydyti. Tinkamai subalansuoti komponentai padeda žmogui geriau jaustis, išvengti ligų, o susirgus − lengviau pagyti.

Kas yra tie ingredientai, kurie įprastinį maistą paverčia funkciniu?

Maisto instituto mokslininkų teigimu, tai probiotikai, bifidobakterijos, maistinės skaidulos, polinesočiosios, ypač Omega-3 riebalų rūgštys, augalų ekstraktai, vitaminai ir antioksidantai bei kitos fiziologiškai aktyvios medžiagos. Pavyzdžiui, rauginti pieno produktai su probiotikais, bifidobakterijomis ir maistinėmis skaidulomis teigiamai veikia virškinimą, skatina natūralių organizmo bakterijų veiklą. Maistinės skaidulos padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, lengvina virškinimą. Jos iš dalies gali pakeisti riebalus, nepablogindamos gaminio ypatybių, pagerina gaminio tekstūrą. Jau senai buvo žinoma, kad augalų ekstraktai gali būti vartojami kaip natūralūs antioksidantai. Maisto produktų, kurių sudėtyje yra įvairių augalų ekstraktų, vartojimas mažina riziką susirgti įvairiomis ligomis, nes jie žmogaus organizme suriša laisvuosius radikalus, teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą. Ir t.t.

Kaip Lietuvoje reglamentuojami funkciniai maisto produktai?

Mokslininkų, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų pastangomis jau yra parengtas Funkcinio maisto produktų gamybos ir vartojimo koncepcijos projektas. Lygiagrečiai rengiamos Funkcinio maisto gamybos ir vartojimo taisyklės, kuriose bus identifikuoti funkcinio maisto ingredientai, nustatytas funkcinio maisto produktų ženklinimas ir funkcinio maisto produktų bei į juos įdėtų ingredientų kontrolė. Tačiau reikia būti labai atsargiems, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl tokio maisto poveikio, nepainiotų jo ypatybių su gydomosiomis savybėmis ir nebūtų pažeisti ES teisės aktais nustatytų sveikatingumo teiginių vartojimo, ženklinant maistą, reikalavimai.

 

ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento Kokybės skyriaus vyr. specialistė Julija Margelytė

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.

tel. (8~5) 239 10 16,  faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt