Naujosios Zelandijos ekonomikos variklis – pienas

Data

2016 07 06

Įvertinimas
0
DSC_2944.JPG

    
           Naujojoje Zelandijoje, nuo Lietuvos nutolusioje per tūkstančius kilometrų, gyvenimo ritmas visai kitoks. Kas gi bendra tarp šių šalių? Abiem joms ypatingai svarbus pieno sektorius, šiuo metu išgyvenantis nelengvus laikus. Tačiau Naujosios Zelandijos pieno gamintojai nenukabina nosies ir tvirtai tiki sektoriaus ateitimi. Susitikusi su Lietuvoje viešinčiais Naujosios Zelandijos ūkininkams priklausančios kooperatyvinės bendrovės „Fonterra“ atstovais, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė domėjosi, kaip šiai vienai didžiausių pasaulio pieno eksportuotojų sekasi dirbti pieno krizės laikotarpiu.

            Keliautojams po Naująją Zelandiją susidaro įspūdis, kad ši šalis yra tiesiog apsėsta gyvulininkystės. Naujoji Zelandija – pasaulio pieno produktų eksporto lyderė, todėl nenuostabu, kad pokyčiai jos pieno rinkoje smarkiai veikia pasaulines pieno produktų kainas. Pienas yra svarbiausia šios mažos šalies eksporto prekė, o pieno sektorius sudaro iki 10 proc. BVP. Čia pagaminama 3 proc. viso pasaulio pieno. Nors šalyje pieno ūkius vidutiniškai sudaro apie 300 karvių, dauguma fermų vis dar priklauso šeimoms ir yra kaimo ekonomikos bei bendruomenės stuburas.

             „Fonterra“ atstovauja savo akcininkų – Naujosios Zelandijos ūkininkų (95 proc.) interesams. Įmonė kasmet surenka ir perdirba 89 proc. Naujojoje Zelandijoje pagaminamo pieno, pagamina beveik 21 mln. tonų pieno produkcijos, kurios net 95 proc. eksportuoja. Aukštos kokybės produktus „Fonterra“ eksportuoja į daugiau kaip 100 (Lietuva – į 80) šalių visame pasaulyje. Vos 4 mln. gyventojų turinti valstybė – didžiausia Kinijos pieno tiekėja.  „Fonterra“ į Kiniją eksportuoja net 25 proc. savo produkcijos, nemažai – į Nigeriją, Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Venesuelą, Filipinus, Iraną, Iraką ir kt.

             „Fonterra“ sudarė stiprias partnerystes Europoje – ji čia turi įvairias funkcijas atliekančias atstovybes, kurios rūpinasi ryšiais su klientais. Europoje yra trys biurai, kurie koordinuoja Europoje gaminamų įvairių pieno pusgaminių ir gaminių gamybą, prekybą ir tiekimą. Kooperatyvas Europoje neseniai pradėjo gaminti naujus išrūgų baltymų gaminius, kurie yra skirti išimtinai Europai su savu prekės ženklu. „Mūsų stiprybė ir yra partnerystė visuose regionuose, nes tai padeda parduoti produkciją, ypač tai svarbu šiais perprodukcijos laikais“, – sakė kooperatyvo generalinis direktorius Teo Spieringas.

             Susitikime Žemės ūkio ministerijoje ministrė V. Baltraitienė domėjosi, kaip sekasi suvaldyti pieno krizę, kaip šios šalies ūkininkai prisitaikė prie krentančių kainų. Pasak T. Spieringo, kaip beveik visą pagamintą pieno produkciją eksportuojančiai šaliai, pas juos didžiausia problema – stiprus JAV doleris ir žemos pieno supirkimo kainos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES pieno gamintojai gauna subsidijas, o jų ūkininkai verčiasi savo jėgomis, tačiau už pieną gauna tokią pačią kainą, kaip ir europiečiai. Nors Naujoje Zelandijoje yra griežti aplinkosaugos reikalavimai, ribojantys pieno sektoriaus plėtrą, tačiau gamybos rodikliai tikrai geri. 

            Kalbėdama apie pieno perteklių rinkoje, ministrė V. Baltraitienė domėjosi svečių nuomone apie pieno produkcijos vartojimo perspektyvas. Zelandiečiai patikino, kad jie neabejoja optimistine pieno sektoriaus ateitimi. Jų nuomone,  pieno produkcijos vartojimas pasaulyje augs.  

            Didžiausias pasaulyje pieno kooperatyvas „Fonterra“ jau penkerius metus sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos pieno perdirbimo įmonių grupe AB „Rokiškio sūris“. Lietuvos įmonė, zelandiečiams padedant įdiegusi naujausias technologijas, gamina aukštos kokybės išrūgų koncentratą.  Projektų investicijos yra dengiamos abiejų šalių įnašais. Abi jos vertina bendradarbiavimą kaip labai sėkmingą ir ieško būtų jį plėsti, nes nori kurti daugiau pridėtinę vertę turinčių produktų. Pasak įmonės atstovų, bendradarbiavimas su „Fonterra“ jiems yra neįkainojamas, ypač vertinama išaugusi darbuotojų kvalifikacija.

            „Lietuva mums įdomi, tikime Jūsų šalies pieno pramonės potencialu“, – situaciją apibūdino  T. Spieringas. „Bet kurios priemonės, padedančios augti mūsų pieno sektoriaus eksportui, yra svarbios. Kuo stipresnės mūsų gamybos įmonės, tuo stipresnė ir mūsų valstybė. Neabejoju, kad bendradarbiavimas su Jumis duos gerų rezultatų visiems“, – pabrėžė ministrė V. Baltraitienė.