Nauji Europos Sąjungos maisto kokybės politikos akcentai

Data

2005 12 16

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

2005-12-16

NAUJI EUROPOS SĄJUNGOS MAISTO KOKYBĖS POLITIKOS AKCENTAI 

Žemės ūkio ministerijos gruodžio 15-16 d. surengta konferencija „Kokybė. Kokybės gerinimo priemonės: maisto kokybės sistemos bei parama jose dalyvaujantiems“ – tai pirmasis tokio pobūdžio žingsnis, siekiant paskatinti šalies gamintojus dalyvauti dar tik besikuriančiose ES ir nacionalinėse kokybės sistemose, stiprinti valstybės institucijų, konsultavimo įstaigų administracinius šios srities gebėjimus.

Iki pasirengimo narystei ir pirmaisiais narystės metais nebuvo akcentuojama, kad nacionaliniai produktai bendrojoje rinkoje turėtų būti vertinami kaip ypatingi ar labiau vertingi, tačiau šiandien jau akivaizdu, kad ES kokybės politika keičiasi. Tą liudija numatoma ES parama ūkininkams, dalyvaujantiems ES ir nacionalinėse kokybės schemose būsimuoju finansiniu laikotarpiu 2007–2013 m.

ES kokybės reikalavimai Lietuvai jau yra žinomi ir aiškūs, tačiau pradedamos diegti nacionalinės maisto kokybės sistemos mūsų šaliai tam tikra prasme yra naujiena. Kol kas labai aiškiai apibrėžtų tokių sistemų nėra ne tik naujosiose ES šalyse, jų dar neturi sukūrusios ir kai kurios senbuvės. Todėl ES Parlamentas užsakė Europos Komisijai projektą, kuris vykdomas septyniose ES šalyse. Projekto tikslas – visapusiškai išanalizuoti nacionalines maisto kokybės sistemas senosiose narėse – Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje ir naujosiose – Čekijoje ir Lenkijoje. Tyrimui buvo pasirinktos tos šalys, kurios jau yra pažengusios ir sukaupusios tam tikrą šios srities patirtį. Analizė, apimanti tris pagrindines sritis: mėsos, pieno, vaisių ir daržovių, turėtų visapusiškai atskleisti tų maisto produktų kokybės sistemų ekonominį pagrindą, jų įtaką aplinkos apsaugai, vartotojų sveikatai ir gerovei, ne tik šių dienų, bet ir ateities kartų žmonių gyvenimo kokybei. Sukaupus ir apibendrinus visus duomenis, jie bus plačiai aptariami ir pristatyti visoms ES šalims narėms.

Europos Sąjungos maisto kokybės politika

ES maisto kokybės politika nuo 1990 m. yra pagrįsta:

•saugomų geografinių nuorodų registravimu ir jų apsaugos įgyvendinimu;

•tradicinių specifinėmis savybėmis pasižyminčių produktų sertifikavimu;

•ekologiškų produktų sertifikavimu.

Tradiciniu būdu pagamintiems ir išskirtinėmis savybėmis pasižymintiems produktams apsaugoti nuo imitacijų buvo suvienodintos pavadinimų apsaugos sąlygos visoje ES erdvėje – 1992 m. sukurta vieninga žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų apsaugos sistema. Pagal šią sistemą yra įteisintos trys Saugomos nuorodos ir specialūs jas žymintys ženklai. Toks ženklas etiketėje garantuoja produkto išskirtinumą, jo savybes lemia specifinės gamtos sąlygos ir tradicinės gamybos technologijos, o šių produktų gamyba yra griežtai kontroliuojama.

Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) suteikiama produktui, kurio kokybė arba ypatybės priklauso nuo jo kilmės vietos, geografinės aplinkos. Pavadinimas atspindi kilmės vietą. Visi gamybos ir perdirbimo procesai (įskaitant ir žaliavų gamybą) atliekami toje konkrečioje geografinėje vietovėje, kuri išsiskiria specifiniu klimatu, dirvos sudėtimi, joje augančių augalų rūšimis ir gyventi pritaikytų gyvūnų veislėmis. Pavyzdžiui, šią nuorodą turi Prancūzijoje gaminamas Rokforo (Roquefort) sūris, Graikijoje – Feta sūris, Italijoje – Parmos kumpis (Prosciutto di Parma).

Saugoma geografinė nuoroda (SGN) suteikiama produktui, kurio pavadinime yra konkrečios geografinės vietovės, iš kurios jis kilęs, pavadinimas, ir bent vienas gamybos ar perdirbimo procesas yra atliekamas toje konkrečioje geografinėje vietovėje. Šiuo atveju produktas išsiskiria dėl savo kilmės ar reputacijos. Tokią nuorodą turi Danų mėlynasis (Danablu) sūris, Toskanos (Toscano) alyvuogių aliejus ir kiti produktai.

Nuorodą „Garantuotas tradicinis gaminys“ (GTG) gauna produktas, viena ar keliomis savybėmis išsiskiriantis iš į jį panašių produktų grupės. Pavadinimas yra specifinis arba nurodo specifines produkto ypatybes. Tokių produktų  savitumą lemia tradicinis, per ilgą laiką nepakitęs gamybos būdas iš tradicinių žaliavų. Šią nuorodą turi Mocarelos sūris (Mozzarella, Italija), Jamo Serano kumpis (Jamon Serrano, Ispanija).

Kai produktų pasiūla gausi, jų ženklinimas specialiais ženklais padeda vartotojams lengviau pasirinkti originalų produktą. Lietuvos prekybos tinkluose jau galima rasti tokių produktų, tačiau lietuviškų produktų, turinčių saugomas nuorodas, dar nėra.

Dalijamasi patirtimi

Šiandien Lietuvai dar gerokai trūksta šios srities žinių ir patirties, todėl į konferenciją buvo pakviesti konsultantai iš Danijos, Prancūzijos, Vokietijos. Jie supažindino konferencijos dalyvius su praktine nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimo puse, jų pačių padarytomis klaidomis ir sėkmingai išspręstomis problemomis. Jų patirtis padės Lietuvai išvengti klaidų ir sutrumpins kelią į siekiamą tikslą.

Ši konferencija padės Lietuvos valstybės institucijoms numatyti konkretesnes savo veiklos gaires. Žemės ūkio ministerija turės parengti reikiamus teisės aktus nacionalinėms kokybės sistemoms reglamentuoti ir joms pripažinti. Teisės akte turės būti įvardyti konkretūs reikalavimai nacionalinei kokybės sistemai, numatyta produktų specifikacija, pagal kurią bus galima įrodyti, kad tam tikras produktas savo kokybe yra tikrai išskirtinis. Turės būti paskirta ir kontroliuojanti institucija, atsakinga už tai, kad produktas atitiktų specifikacijoje numatytus reikalavimus. Maisto kokybės sistemose dalyvaujantiems produktams keliami reikalavimai yra aukštesni negu bendraisiais teisės aktais numatytieji produktų kokybės reikalavimai.

Lietuvos pažanga

Pradėdama konferenciją, žemės ūkio ministrė prof. hab. dr. Kazimiera Danutė Prunskienė pastebėjo, jog manyti, kad tik dabar prasideda nacionalinės kokybės programos įgyvendinimas, būtų neteisinga. „Žmonija, ugdydama ekonomiką, socialinę gerovę, nuolat rūpinosi maisto sauga ir kokybe. Patys maisto produktų gamintojai, siūlydami vis geresnių, įvairesnių, kokybiškesnių produktų, tuos reikalavimus provokavo, skatino ir ugdė“, - kalbėjo ministrė.

Plėtoti modernų, konkurencingą žemės ir maisto ūkį, įgyvendinti žemės ūkio gamybos standartus, gerinti maisto saugą ir kokybę Lietuvą įpareigoja Europos Bendrijos strateginės gairės kaimo plėtrai 2007-2013 m. Lietuva yra įdėjusi daug pastangų ir pasiekusi akivaizdžių rezultatų, rūpindamasi visa saugaus ir kokybiško maisto gamybos grandine „nuo lauko iki stalo“.

Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Lietuva yra priėmusi ir su ES teisine baze suderinusi maisto saugą ir kokybę reglamentuojančius įstatymus, jau 5 metai veikia vieninga maisto saugos ir kokybės kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, užtikrinanti, kad į rinką patektų tik saugūs, kokybiški maisto produktai ir jų priedai, kad jie būtų tinkamai paženklinti ir nepažeistų vartotojų interesų.

Šiuo metu šalyje veikia 216 mėsos, 14 paukštienos, 50 žuvų, 37 pieno perdirbimo įmonės. Dauguma jų yra gavusios ES sertifikatus ir gali tiekti produkciją bendrajai ES rinkai. 37 įmonės yra įdiegusios ISO kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos sistemas, užtikrinančias, kad gera jų tiekiamos produkcijos kokybė yra pasiekta, mažinant žalingą poveikį aplinkai. Kiekviena sertifikuotą kokybės vadybos sistemą turinti gamybos ar prekybos įmonė reikalauja, kad jų tiekėjai taip pat būtų įdiegę kokybės ir aplinkos vadybos sistemas.

Lietuva, derėdamasi dėl stojimo į ES, kai kurioms mėsos, pieno ir žuvų sektoriaus įmonėms modernizuoti išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį. Dauguma jų sėkmingai įvykdė visus joms keliamus reikalavimus. Žemės ūkio perdirbimo įmonėse baigiamos diegti modernios savikontrolės sistemos. Lietuva yra prisijungusi prie skubaus įspėjimo apie pavojų dėl nesaugaus maisto ir pašarų sistemos. Šios sistemos dėka pernai į Lietuvos rinką nepateko 285 tonos, šiemet – 615 tonų nesaugių maisto produktų. Kita vertus, tenka pripažinti, kad ši problema tebėra labai aktuali, nes dar pasitaiko nemažai atvejų, kai į šalį įvežama nelegali ir nekokybiška produkcija.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad atsivėrus rinkoms, kyla ir nauji pavojai žmonių sveikatai: „Štai šiemet kai kurioms šalims grėsmę sukėlė paukščių gripas, labai tiesiogiai susijęs su maisto sauga. Laimei, Lietuva šios nelaimės išvengė. Į Europos šalių rinką iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių veržiasi genetiškai modifikuoti produktai. Lietuva laikosi principingos nuostatos – nepritarti, kad tokie produktai įsilietų į rinką, kol dar nėra atlikti išsamūs tyrimai dėl ilgalaikio poveikio šiuolaikinių žmonių sveikatai ir net būsimosioms kartoms“. Todėl, pasak ministrės, tikrai svarbi mūsų šaliai yra naujai atsiverianti galimybė dar labiau padidinti maisto produktų konkurencingumą, ūkininkams ir gamybininkams dalyvaujant Europos Sąjungos ir nacionalinėse kokybės paramos programose. Šios programos labai tiesiogiai susijusios ir su nacionaliniais interesais, nes rinkoje įtvirtinamas ir ginamas produkto vardas, jo geografinės kilmė, jo prekės ženklas. Žemės ūkio ministrė pažymėjo, kad rinkos logika reikalauja, jog gera produkto kokybė būtų užtikrinama vartotojui priimtina kaina. Tik tokia logika vadovaudamasis gamintojas susilauks sėkmės.

Pasak K. Prunskienės, kokybės sistemų diegimo išlaidos yra nemažos ir atsiperka per ilgą laiką. Tai yra investicija į ateitį, nes išplečia produkto realizavimo rinkas, o ekonominės naudos pasiekiama per aukštesnę produkto kainą. Ministrė sakė mananti, kad nestambiems ūkininkams įsisavinti kokybės sistemas kol kas būtų per brangu, todėl ES maisto saugos politikoje ir atsiranda naujų akcentų, kai už dalyvavimą nacionalinėse kokybės sistemose jiems bus teikiama ES parama.


 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8~5) 239 10 18, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt