Naujausia informacija apie gaisro Alytuje padarinius

Data

2019 11 14

Įvertinimas
3
Pieno tyrimu zemelapis stač.jpg

Nuo lapkričio 15 d. Alytaus miesto ir rajono savivaldybių administracijų direktoriai galės teikti Finansų ministerijai bendrą prašymą skirti lėšų valstybės paramai gyventojams, ūkio subjektams ir (ar) kitoms įstaigoms už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, suteikti. Kadangi žala yra ne tik momentinė, bet ir tęstinė, todėl žalos atlyginimas nebus vienkartinis – savivaldybių administracijos duomenis privalės pateikinėti kas dvi savaites.

Anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, visa nustatyta žala bus kompensuota iš Valstybės rezervo fondo. Žemės ūkio ministerijai, kaip ir Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pavesta iki lapkričio 20 d. pateikti Vidaus reikalų ministerijai valstybės rezervo lėšų panaudojimo poreikį.

Nukentėję žemdirbiai turėtų kreiptis į Alytaus rajono savivaldybę ir pateikti prašymus kompensuoti žalą bei žalą įrodančius dokumentus.

Pirmiausia į žalos atlyginimą galės pretenduoti ūkininkai ir įmonės, kurios dėl galimos taršos buvo priverstos išpilti pieną, patyrė ar patirs kitokių nuostolių.

Naujausi duomenys

Naujausiais žaliavinio pieno, šulinių vandens, vaisių ir daržovių, pašarų bei želmenų mėginių tyrimų rezultatais, tarša iš gaisro židinio nepasiekė Prienų rajono ir Alytaus rajono kaimų, esančių į pietus nuo gaisro židinio.  Todėl atsižvelgus į laboratorinių tyrimų išvadas nuo lapkričio 8 d. panaikinti buvę apribojimai Likiškėlių, Zaidų, Jurgiškių, Laburdiškių, Radžiūnų ir Talokių kaimuose tiekti žaliavinį pieną rinkai ir naudoti jį asmeninėms reikmėms. Žaliavinio pieno apribojimai vis dar taikomi 23 Alytaus rajono kaimuose.

Pagal parengtą planą VMVT ir toliau atrenka maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų mėginius bei vykdo laboratorinius tyrimus dėl kenksmingų medžiagų nustatymo. Iki lapkričio 12 d. iš viso buvo atrinkti 127 mėginiai ir gauti 73 tyrimų mėginių rezultatai dėl galimos maisto ir pašarų taršos sunkiaisiais metalais, dioksinais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis. Iš jų 11 mėginių nustatytas didesnis nei leistinas teršalų (dioksinų) skaičius (10 pieno ir jo produktų ir 1 želmenų mėginys). Likusių mėginių tyrimai tebevykdomi, o pagal  gaunamus laboratorinių tyrimų rezultatus atrenkami nauji mėginiai.

Mėginių atrinkimo periodiškumas ir kiekis bus koreguojami pagal ir kitų institucijų pateiktus jų atliktų tyrimų duomenis. Taip pat pagal informaciją apie aplinkos užteršimą gaisro metu bei pagal numatomus gauti dirvožemio ir paviršinio vandens tyrimų rezultatus, bus vykdoma ilgalaikė stebėsena rizikingiausiuose produktuose.

Pagal gautus tyrimų rezultatus atnaujinami draudimai ir rekomendacijos ir gali būti keičiamas teritorijų, kurioms taikomi apribojimai, sąrašas.

Informacija pieno ūkių savininkams

Leidimas atnaujinti žaliavinio pieno tiekimą rinkai (t. y. pardavimą pieno supirkimo punktams ar tiesiogiai vartotojams), naudojimą asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti VMVT bus suteikiamas individualiai kiekvienam ūkiui. Įvertinus gautus pieno mėginių, atrinktų iš konkretaus ūkio, laboratorinių tyrimų rezultatus ir gyvulių girdymo, šėrimo ir laikymo ūkyje sąlygas.

Informacija ūkinių gyvulių laikytojams

Visi skerdžiami gyvuliai iš gaisro paveiktos teritorijos į skerdyklas gali būti vežami ar skerdžiami asmeninėms reikmėms tik gavus atskirą VMVT leidimą. Ūkinių gyvulių laikytojams, patenkantiems į gaisro paveiktą zoną, draudžiama parduoti tiesiogiai iš ūkių ir kitose prekybos vietose mažais kiekiais gaminamus gyvūninės kilmės maisto produktus: kiaušinius, naminių paukščių ar gyvūnų mėsą ir jos produktus.

Rekomendacijos gyventojams

Nevartoti maistui ir neprekiauti natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose sužvejota žuvimi, sumedžiotų žvėrių mėsa, surinktais grybais, miško uogomis, kol bus gauti taršos poveikio aplinkai vertinimo tyrimų rezultatai.

VMVT ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, reaguodami į Alytaus mieste ir rajone susidariusią ekstremalią situaciją dėl padangų degimo produktų sukeliamo poveikio maisto saugai ir gyvūnų sveikatai, pateikė rekomendacijas, skirtas tiriamų gaisro paveiktų teritorijų gyventojams ir veikiančioms maisto tvarkymo įmonėms.

Rekomendacijos gyventojams dėl geriamojo vandens ir maisto produktų vartojimo ir laikymo:

● sandariai uždengti geriamojo vandens šulinius, kad į juos nepatektų ore pasklidusios degimo metu išsiskyrusios kietosios dalelės, kiti teršalai, lietaus vanduo;

● nenaudoti atvirų šachtinių šulinių vandens maistui ruošti. Kadangi šis vanduo gali būti užterštas gaisro metu ore pasklidusiais teršalais ir nesaugus vartoti, gerti ir maistui gaminti naudoti vandentiekio ar fasuotą geriamąjį vandenį;

● kūdikių, vaikų ir ligonių maistui nenaudoti vaisių ir daržovių, užaugintų ar neapsaugotų nuo išorinės taršos gaisro paveiktoje teritorijoje;

● nevartoti maisto produktų (pakuotų, nepakuotų) iš gaisravietės, kurie tiesiogiai buvo paveikti vandeniu ar specialiomis gaisrui gesinti skirtomis cheminėmis medžiagomis;

● nevartoti dar nenuimtų gaisro paveiktoje teritorijoje augančių lapinių daržovių (pvz., špinatų, salotų), uogų;

● nerinkti, nevartoti ir neparduoti gaisro paveiktoje teritorijoje augančių grybų, miško uogų (pvz., spanguolių, putinų, šermukšnių ir pan.);

● daržoves ir vaisius, išskyrus lapines daržoves, surinktus iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančio atviro grunto, prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu, nulupti, nuimti viršutinius lapus;

● esant galimybei, gumbavaises daržoves (bulves, topinambus), šakniavaisines daržoves (salierus, burokėlius, morkas, pastarnokus, ridikus, ropes), auginamas atvirame grunte ir dar nenuimtas, nuimti iš laukų ir gerai nuvalytus nugabenti į paruoštas saugyklas;

● dar nenuimtas kopūstines daržoves (kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus) ir svogūnines daržoves (česnakus, porus, svogūnus) maksimaliai apdoroti pašalinant išorinius lapus;

● prieš vartojant, įvertinti visų vaisių ir daržovių būklę ir kilus bent menkiausiam įtarimui (pvz., ant vaisių, daržovių ar jų lapų pastebima neįprasta tarša suodžiais ir pan.) – juos išmesti;

● įvertinti vaisių ir daržovių sandėliavimo patalpų būklę, ar per atvirus langus ir duris nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;

● nesant galimybių laikyti gyvulius tvartuose, ganyklose ganomų gyvulių pieno ir iš jo pagamintų produktų nevartoti maistui ir neparduoti kitiems iki atskiro pranešimo;

● nesant galimybių gyvulius šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, iš gyvulių gautų gyvūninių produktų (pieno, kiaušinių, mėsos) nevartoti maistui;

● nevartoti maistui ir neparduoti iš ūkių ir kitų prekybos vietų gyvūninės kilmės maisto produktų (kiaušinių, žuvies, sužvejotos natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose, asmeninėms reikmėms paskerstų gyvūnų, sumedžiotų žvėrių vidaus organų (plaučių, kepenų, inkstų), gautų iš gaisro paveiktų teritorijų.

Rekomendacijos maisto tvarkymo įmonėms dėl maisto produktų ir žaliavų sandėliavimo ir gamybos:

● auginantiems vaisius, daržoves, uogas, javus, aplink taršos šaltinio zoną rekomenduojama įvertinti vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir ištirti dirvožemį dėl galimos taršos dioksinais;

● sandėliuojantiems vaisius ir daržoves, įvertinti, ar per saugyklų atvirus langus, duris, ventiliacijos angas nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;

● įmonėms, esančioms gaisro paveiktoje teritorijoje ir sandėliuojančioms daržoves, vaisius, grūdus, maisto produktų gamybos įmonėms būtina sustiprinti savikontrolės procedūras atliekant maisto produktų laboratorinius tyrimus dėl galimos cheminės taršos;

● gaisro paveiktoje teritorijoje veikiančioms įmonėms arba įmonėms, kurios gauna žaliavas iš gaisro paveiktos teritorijos, įvertinti jas ir atlikti reikiamus laboratorinius tyrimus;

● maisto produktų gamybos įmonėms, esančioms gaisro paveiktoje teritorijoje, įsivertinti veiklą, atkreipiant dėmesį į gamybos proceso ypatumus bei galimybę teršalams patekti į maisto grandinę per žaliavas (superkant pieną iš gaisro paveiktų teritorijų), ventiliacijos sistemas, vandenį, kilus įtarimų – atlikti produkcijos laboratorinius tyrimus;

● imtis visų priemonių, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs produktai.

Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:

● neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);

● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;

● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;

● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;

● nešerti gyvulių nenuimtais pašariniais runkeliais, kitais pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais, ir jų neparduoti;

● lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;

● jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;

● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);

● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos taryba yra pasirengusios teikti konsultacijas dėl žalos fiksavimo ar kitą reikalingą metodinę pagalbą.

Kontaktinis asmuo Žemės ūkio ministerijoje – Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas, tel. 852391083.

Žemdirbiai taip pat gali konsultuotis su VMVT atstovais: valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Romu Černiumi, mob. tel. 8 687 40 010 arba su patarėju Jonu Vaikšnoru, mob. tel. 8 612 11 500.

VMVT taip pat primena, kad esant įtarimų dėl geriamojo vandens, maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės pažeidimų gyventojai gali kreiptis nemokamu telefonu 8 800 40 403, el. paštu skundai@vmvt.lt.