Ministras K. Navickas susitiko su Vokietijos ambasadoriumi
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vaizdo susitikime su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Sonn aptarti skaitmeninimo žemės ūkyje, Žaliojo kurso bei kiti šalims aktualūs klausimai.
Ambasadorius M. Sonn, sveikindamas ministrą, pasidžiaugė, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė puikiai startavo labai sudėtingu visiems metu. Jis domėjosi ministro prioritetais ir požiūriu į diskusijų keliančius žemės ūkio klausimus.
Vienas tokių klausimų – skaitmeninimas žemės ūkyje. Ministras K. Navickas informavo ambasadorių apie Lietuvos skaitmenizavimo plėtros programos iki 2030 m. projektą. Ši programa apibrėžia pagrindines kryptis, kuriomis bus siekiama pakelti Lietuvos skaitmenizavimo brandos lygį, bei identifikuoja problemas, kurias būtina spręsti.
Nuo 2014 m. Žemės ūkio ministerija įgyvendino projektą, skirtą Lietuvos kaimo vietoves prijungti prie šviesolaidinių linijų. Iš viso nutiesta 11 425 km optinių linijų, pasiekta apie 1 433 000 namų ūkių.
Žaliajam kursui dėmesys skiriamas kiekviename susitikime – ši tema yra aktuali visam žemės ūkiui – tad ne išimtis ir šis susitikimas.
Ministras informavo ambasadorių, kad Lietuva jau rengiasi įgyvendinti naująją politiką ir numato svarbių pokyčių. Pavyzdžiui, nebeliks ekologinės paramos schemų – jos taps geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės dalimi. Atsiras ir naujų reikalavimų, skirtų durpynų, pelkių išsaugojimui – nuo 2024 m. bus draudžiama žemės ūkio veikla nustatytuose šlapynių ir durpynų plotuose.
„Žaliasis kursas skatina tapti žemės ūkį konkurencingesniu, o nauja tvaraus žemės ūkio koncepcija – sumažinti išteklių naudojimą nemažinant derlingumo. Žalias kursas nėra nukreiptas prieš gamybą“, – sako ministras K. Navickas.
Palmių aliejaus naudojimas biokuro gamybai
Daugelis ES šalių, tarp jų ir Vokietija, svarsto galimybę riboti ar uždrausti palmių aliejaus importą. Taip siekiama užkirsti kelią tolesniam atogrąžų miškų naikinimui bei skatinti vietinę rapsų gamybą. Ambasadorius M. Sonn domėjosi, kokios šio klausimo perspektyvos Lietuvoje.
Ministras informavo, kad praėjusiais metais Lietuvos Vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kuria siekiama apriboti palmių aliejaus importą, tačiau Seime dėl balsų trūkumo ši pataisa nebuvo patvirtinta.
„Lietuvos ūkininkai yra suinteresuoti pakeisti palmių aliejų rapsų aliejumi biokurui. Tačiau problema yra ta, kad auginant rapsus ir kitas technines žemės ūkio monokultūras, iš dirvožemio pašalinama organinė anglis, pastebimas neigiamas poveikis biologinei įvairovei, paviršiniams vandenims ir dirvožemio kokybei. Yra netgi neigiamas socialinis aspektas: ūkiai tampa didesni, jiems reikia mažiau darbo vietų, konkurencija dėl žemės naudojimo didėja tarp maistui auginamų augalų ir biokuro. Manau, kad nei palmių aliejus, nei rapsai nėra ateitis“, – teigia ministras. Pasak jo, ateityje greičiausiai bus siekiama drausti žemės ūkio produkciją naudoti energijai gaminti.
Ambasadorių domino ir tiesioginių išmokų ribojimas stambioms žemės ūkio įmonėms, kooperacijos bei kiti klausimai. Lietuviškas alus sulaukė ypatingo jo dėmesio – anot ambasadoriaus, kai Lietuva gamina tokį puikų alų, jai nebereikia net vokiško alaus.
Atnaujinimo data: 2021-03-16
Taip pat skaitykite:
Maisto taryboje – išsami populiariausių maisto produktų kainų apžvalga
Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimui bei realizavimui – parama
Ūkininkai dalijosi patarimais, kaip teisingai įvaldyti bearimį ūkininkavimą
Ūkio apskaitos tvarkymas: kaip reikės apvalinti grynuosius pinigus
Nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais – jau rytoj