exclamation

Informuojame, kad nuo 2020-11-27 18:00 iki 2020-11-29 18:00 ir nuo 2020-12-04 18:00 iki 2020-12-06 18:00 bus atliekami IS infrastruktūros perkėlimo darbai. Dėl šios priežasties galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Lietuviški maisto produktai parduotuvių lentynose išlieka konkurencingi

Data

2020 11 18

Įvertinimas
1
vegetables-353926_960_720.jpg

Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, lietuviškos kilmės produkcijos pasirinkimo galimybės prekybos centruose išliko stabilios. Tai įrodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas „Produkto grupės procentinė dalis pagal kilmę prekybos tinklų parduotuvėse“, apėmęs penkis didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Buvo tirtos 24 prekių grupės.

Tyrimas atskleidė, kad šių metų spalio mėn. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi. 

„Tokia statistika rodo tam tikrą lietuviškos produkcijos stabilumą prekybos centrų lentynose, tačiau pokyčių yra – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Prekybos centruose padaugėjo lietuviškos varškės, varškės sūrių, grietinės, jogurtų, nesupakuotos paukštienos, pomidorų bei  morkų, tačiau sumažėjo lietuviškos kilmės kiaušinių, sviesto, geriamo pieno, fermentinių sūrių, grietinėlės, supakuotos kiaulienos ir vištienos, agurkų“, - teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje:  jei 2019 m. spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc. 

„Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus  prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies“, - pastebi E. Pranckevičius. 

Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės – šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia – jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį. Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai – daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.

Prekybos centruose – tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena 

Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja. Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (2019 m. spalio mėn. buvo 48,5  proc.). 

„Tai įvyko „išstumiant“ iš rinkos importuotą nesupakuotą vištieną, kurios dalis sumažėjo beveik dvigubai. Tikėtina, kad prekybos centrai vis labiau atsigręžia į Lietuvos ūkininkus ir gamintojus, o ir pirkėjai labiau linkę rinktis lietuvišką mėsą“, - teigia E. Pranckevičius.

 

Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai – 1,6 – 3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje. 

Daugiausia – lietuviškų burokėlių

Lietuvos prekybos centruose daugiausiai galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų, nei lietuviškų. 

Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų – jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.

Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais. Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo  šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.