Lietuva laimėjo bylą prieš Europos Sąjungos Komisiją

Data

2012 12 19

Įvertinimas
0

2012 m. kovo 29 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas priėmė Lietuvos Respublikai palankų sprendimą, nuspręsdamas panaikinti Komisijos sprendimą dėl žemės ūkio produktų, išskyrus cukrų perteklinių atsargų nustatymo ir dėl jų pašalinimo, susijusio su Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimu į ES, finansinių pasekmių, kuriuo naujosioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvos Respublikai, skyrė baudas už stojimo momentu sukauptas perteklines kai kurių žemės ūkio produktų atsargas.

Analogiški sprendimai Bendrojo Teismo buvo priimti bylose: Lenkijos Respublika prieš Europos Komisiją, Slovakijos Respublika prieš Europos Komisiją (šiose bylose Lietuva buvo įstojusi palaikyti valstybes nares) ir Čekijos Respublika prieš Europos Komisiją.

Pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį, Komisija galėjo paduoti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui du mėnesius nuo apskundžiamo sprendimo pranešimo dėl Bendrojo teismo galutinio sprendimo. Komisija nepradėjo apeliacinio proceso dėl mums aktualios bylos, o tai reiškia, kad Komisijos sprendimas turės būti panaikintas, o sąlygos, buvusios prieš priimant sprendimą, atstatytos, tai yra, komisija turėtų grąžinti Lietuvos Respublikai sumas, kurios buvo sumokėtos kaip baudos. Šiuo metu Lietuva aiškinasi su Komisija dėl Teismo sprendimo įgyvendinimo sąlygų ir planuojamų terminų.

Lietuvos Respublika ieškinį prieš Europos Komisiją Teisme pateikė 2007 m. liepos 13 d. Žemės ūkio ministerijos specialistai aktyviai dalyvavo kaip ekspertai, rengdami medžiagą, argumentus. Bendrajame Teisme Lietuvą atstovavo Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai.

Perteklinių atsargų reglamento įgyvendinimas

Dar prieš įstojimą į Europos Sąjungą Lietuvos žemės ūkio ministerija susipažino su Komisijos reglamentu dėl pereinamųjų priemonių taikymo, ryšium su naujų šalių įstojimu į ES. Rengdamiesi šio Perteklinių atsargų reglamento įgyvendinimui, Lietuvos atstovai dalyvavo ir aiškinosi probleminius klausimus techninėse konsultacijose, informavo pieno perdirbimo įmones dėl būsimo reikalingų duomenų rinkimo iš pieno produktus gaminančių įmonių, buvo priimti nacionaliniai teisės aktai dėl minėto reglamento įgyvendinimo. LR žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta Tarpžinybinė komisija žemės ūkio ir maisto produktų, cukraus ir perdirbtų produktų perteklinėms atsargoms, susidariusioms dėl objektyvių aplinkybių. Komisijos nariai – visų suinteresuotų institucijų atstovai.

Atsargų deklaracijų surinkimas ir atsargų vertinimas mikrolygyje

Duomenis apie nustatytųjų produktų asortimento gamybą, prekybą (eksportas – importas) bei realias atsargas teikė visi ūkio subjektai – produktų gamintojai bei prekybos įmonės.

Tarpžinybinė komisija savo posėdžiuose nuodugniai išnagrinėjo kiekvieno ūkio subjekto teikiamą informaciją apie pieno produktus (gamybą, prekybą, jų pokyčių priežastis) ir teikė išvadas dėl realių atsargų (ne)pripažinimo perteklinėmis. Įvertinusi kiekvieno gamybos ir prekybos subjekto gamybinę-ūkinę veiklą ir jos pokyčius, dėl objektyvių aplinkybių Tarpžinybinė komisija perteklinių atsargų, viršijančių normalias atsargas, pieno produktų sektoriuje nenustatė.

Duomenų teikimas ES komisijai

2004 m. spalio mėn. ES komisijai buvo deklaruota, kad perteklinių atsargų individualių turėtojų lygmeniu (mikroekonominiu lygiu) nerasta, todėl pagal Lietuvos deklaruotus duomenis (perteklinių pieno produktų nėra), sankcijos individualiems turėtojams taikomos nebuvo.

Informacijos gavimas iš ES (atsargų vertinimas makrolygyje)

Nežiūrint mūsų šalies pateiktų išvadų, 2005 m. iš ES buvo gauta informacija apie apskaičiuotąsias makroekonominiu lygmeniu daugelio produktų perteklines atsargas, įskaitant sviestą ir pieno miltelius, ir planuojamą už jas Lietuvai taikyti mokestį – 17,9 mln. eurų.

Tuo pačiu ES pateikė šalims-narėms ir žemės ūkio ir maisto produktų perteklinių atsargų nustatymo ir mokesčio už jas apskaičiavimo metodologiją, kurios esmė – produktų gamybos, eksporto ir importo pokyčių apskaičiavimas pagal nustatytą formulę ir visiškai nevertinant realiai esančių atsargų bei jų tendencijų. Pažymėta, kad apskaičiuojamos makrolygio perteklinės produkcijos nacionaliniu (šalies) lygmeniu vienodai visiems produktams (ir visoms šalims).

Taigi, perteklinių atsargų nustatymui ES pasirinkta matematine formule išreikšta metodika iš esmės neatitiko perteklinių atsargų sąvokų ir jų įvertinimo būdo nuostatų, kurios buvo įtvirtintos Lietuvos teisės aktuose ir pagal kurias buvo vertinamos Lietuvos ūkio subjektų realiai turimos gaminių atsargos.

Pirminėje gautoje informacijoje ES Komisija Lietuvai nustatė tokias perteklines pieno produktų atsargas: sviesto 3172 t, nenugriebto pieno miltelių 1448 t, nugriebto pieno miltelių 125 t, iš viso už 5,5 mln. eurų (18,84 mln. litų).

Tolesni veiksmai

Lietuva visą laiką tvirtino nesutikimą su Europos Komisijos sprendimu ir teikė argumentus bei papildomą informaciją. Buvo pateikti detalūs argumentai, įvertinantys bendruosius ekonominius atsargų susidarymo aspektus, ir konkrečių pieno produktų gamybos (technologiniai) bei prekybos tendencijos. Pareikšta nuomonė, kad formule ir apskaičiavimais grindžiama metodika neįvertina nei realių pereinamųjų atsargų kiekio, nei specifinių pieno rinkos tendencijų (pieno supirkimo augimas, technologiniai produktų gamybos struktūros aspektai, eksporto rinkų ir struktūros pokyčiai ir pan.). Argumentai ir papildoma informacija buvo pareikšti ne kartą vykusiose techninėse konsultacijose ir raštu.

Iš dalies atsižvelgusi į Lietuvos pateiktą informaciją, ES sumažino nustatytų Lietuvai perteklinių pieno produktų atsargų kiekį ir Komisijos sprendimu patvirtino tokias perteklines atsargas bei baudas už jas: sviesto – 1505 t (2,053 mln. Eurų – 7088 tūkst. Lt), nenugriebto pieno miltelių – 1299 t (918 tūkst. EUR – 3169,7 tūkst. Lt).

Dėl kreipimosi į Europos Bendrijų Teisingumo teismą

ES Komisijai neatsižvelgus į visais aspektais teikiamus argumentus, kad Lietuva nekaupė pieno produktų atsargų spekuliatyviais tikslais ir nesutinka su nurodytų apskaičiuotųjų atsargų bei baudos už jas dydžiais, Lietuva kreipėsi į Europos Sąjungos bendrąjį teismą.

Pagrindiniai kreipimosi į Teismą motyvai ir argumentai.

Teisiniai:

  • Lietuva sukūrė teisinę bazę Perteklinių atsargų reglamento įgyvendinimui, įtraukė į šį darbą visus pieno produktus gaminančius ir jais prekiaujančius ūkio subjektus, atliko didelį papildomą administravimo darbą – pasirodė, kad visa tai buvo nereikalinga ir nepanaudota;
  • Paradoksali situacija – sukūrusi savo metodiką realiam atsargų pertekliui apskaičiuoti, įvertinant objektyvias kiekvieno ūkio subjekto veiklos aplinkybes, Lietuva nebeturėjo galimybės ,,pervertinti“ kiekvieno subjekto pateiktą deklaraciją pagal ES metodiką tam, kad šaliai nustatytą baudą susirinktų iš individualių ūkio subjektų. Atsargų mikrolygyje ir makrolygyje skaičiavimo būdai turėjo būti suderinti tarpusavyje.

Metodiniai:

  • Reglamentas buvo patvirtintas labai vėlai. Kadangi jame nebuvo apibrėžtos pagrindinės nuostatos, susijusios su normalių, perteklinių atsargų sąvokomis bei būsimu atsargų vertinimu (metodika), per trumpą kelių mėnesių reglamento įgyvendinimo laikotarpį (nuo 2003 m. lapkričio iki 2004 m. gegužės) nebuvo jokių realių prielaidų ir teisinių galimybių įtakoti didžiulį skaičių ūkio subjektų – pieno gamintojus, parduodančius pieną perdirbti, pieno perdirbimo įmones, prekybos įmones – pertvarkyti ir pakreipti savo veiklą taip, kad būtų eliminuota bet kokia pereinamųjų atsargų pertekliaus apskaičiavimo (nežinomu būdu) galimybė.
  • Kaip jau minėta, kad Perteklinių atsargų reglamentas iš esmės ,,apėmė“ visus ilgo laikymo pieno gaminius. Tai netiesiogiai tarsi ribojo pieno supirkimą, nes, esant stabiliam šviežių pieno gaminių vartojimo lygiui, bet koks žaliavos perteklius galėjo būti perdirbtas tik į ilgo saugojimo produktus. Pažymėtina, kad pieno supirkimo apribojimas – absoliučiai negalimas valdyti procesas, įvertinant spartėjantį pieno ūkių stiprėjimo procesą ir galimybę didinti pieno gamybą iki ES nustatytosios pieno kvotos įvykdymo.

Ekonominiai:

  • ES teiktoje informacijoje buvo tokie pagrindiniai duomenys ir ekonominiai – technologiniai  argumentai:
  • palankios ekonominės prielaidos ūkių restruktūrizavimo procesams tęstis;
  • ryškus pieno supirkimo didėjimas;
  • buvo perdirbamas pienas, supirktas tik iš vietinių gamintojų;
  • neženklus eilę metų pieno gaminių importas neįtakojo pereinamųjų (normalių) atsargų dydžio;
  • nenugriebto pieno miltelių gamybos ir eksporto pokyčius lėmė gamybos pajėgumų naudojimo specifika ir žaliavos pertekliaus panaudojimas
  • sviesto gamybos ir eksporto pokyčius lėmė palankesnė situacija grietinėlės (žaliavos sviestui) rinkoje.