Kreipimasis į komercinius bankus, kredito unijas ir kitus žemdirbių kreditorius

Data

2005 09 21

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-09-21

 

KREIPIMASIS Į KOMERCINIUS BANKUS, KREDITO UNIJAS IR KITUS ŽEMDIRBIŲ KREDITORIUS

 

Gamtos stichijų keliama grėsmė jau tampa pasauline problema. Neseniai Londone įvykusiame neformaliame ES žemės ūkio ir  aplinkos ministrų pasitarime tai buvo pagrindinė tema, kuri ypač aktuali ir mūsų šaliai. Šią vasarą Lietuvoje praūžusi kruša su ledais labai pakenkė Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonų žemdirbių pasėliams, sodams ir uogynams, apgadino pastatus, statinius ir žemės ūkio techniką. Įsibėgėjus javapjūtei, daugelyje rajonų per kelias paras iškrito net 2–3 mėnesių kritulių norma. Stichija pakenkė ir augalų derliui, ir jo kokybei. Dėl pernelyg didelio dirvos drėgnumo kai kuriuose šalies regionuose užsitęsė javapjūtė, nes žemės ūkio technika negalėjo dirbti. Nemažuose krušos ir smarkių liūčių išguldytuose pasėlių plotuose varpose pradėjo dygti grūdai, todėl juos bus galima panaudoti nebent pašarui. Derliaus nuostolius patyrę ūkininkai neteks didelės dalies pajamų, negalės laiku atsiskaityti su tiekėjais, komerciniais bankais ir kredito unijomis už paimtus kreditus.

Mano iniciatyva Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė, kurios veikloje dalyvauja ir žemdirbių savivaldos organizacijų - Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos - įgalioti atstovai, nuolat nagrinėjo klausimus dėl gamtos stichijos meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkiui ir patirtų nuostolių apskaičiavimo.

Rajono savivaldybėse sudarytos komisijos ir žemės ūkio skyrių specialistai nustatė  savivaldybių teritorijose 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais įvykusių nepalankių hidrometeorologinių reiškinių padarytos žalos mastą ir apskaičiavo kiekvieno žemės ūkio veiklos subjekto ir gyventojo patirtus nuostolius. Negalutiniais duomenimis, bendra nuostolių suma pasėliams sudaro apie 144 mln. Lt, iš jų nuostoliai dėl grūdų kokybinių rodiklių praradimo – daugiau kaip 90 mln. Lt. Be to, nuostolių suma žemės ūkio veiklos subjektų ir gyventojų pastatams, statiniams, technikai ir melioracijos įrenginiams sudaro apie 3,2 mln. Lt.

Iš rajonų savivaldybių surinktus duomenis apie žemdirbių patirtus nuostolius Žemės ūkio ministerija pateikė Finansų ministerijai, kuri išnagrinės finansines galimybes ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimų projektus dėl patirtų nuostolių dalinio atlyginimo.

Žemės ūkio ministerija taip pat ieško galimybių pradėti mokėti tiesiogines išmokas už 2005 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus anksčiau, nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose, todėl š. m. rugpjūčio 24 d. buvo kreiptasi į Europos Komisijos Žemės ūkio generalinį direktoratą su prašymu paankstinti mokėjimo terminus. Principinis ES Komisijos pritarimas dėl avansinių tiesioginių išmokų mokėjimo paskelbtas rugsėjo 19 d. per ES šalių žemės ūkio ministrų posėdį Briuselyje, kur šiuo klausimu kalbėjau Lietuvos vardu.

Įvertindama tai, kad dėl patirtų nuostolių žemdirbiams gali atsirasti laikinų sunkumų kredito įstaigoms laiku grąžinti paimtas paskolas bei atsiskaityti su tiekėjais, noriu kreiptis į Lietuvos Respublikos komercinius bankus ir kredito unijas, suteikusias žemės ūkio veiklos subjektams ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas, taip pat į visus žemdirbių tiekėjus, kreditavusius 2005 metais įsigyjant mineralines trąšas, chemines augalų apsaugos priemones ir žemės ūkio techniką, kad pagal galimybes šalių susitarimu būtų atidėtas įsipareigojimų vykdymas suderintais terminais ir netaikomos sankcijos už įsipareigojimų neįvykdymą.  

Žemės ūkio ministrė
Kazimiera Danutė Prunskienė

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas
spauda@zum.lt