Kompleksinis kaimiškųjų vietovių planavimas (III dalis)

Data

2012 11 19

Įvertinimas
0

Kompleksinio projektavimo privalumai ir kliūtys

Savivaldos (savivaldybė, seniūnija, VVG ir k t.) lygmuo

Projektavimas apima ne vien ūkinę veiklą, bet ir seniūnijos socialinius, infrastruktūros bei kitus poreikius, vertinant jų visumą. Vietos savivalda kartu su socialiniais partneriais galėtų žymiai efektyviau planuoti savo darbų eiliškumą ir perspektyvinius planus ateičiai. Kita vertus, toks projektavimo būdas leidžia įvertinti kaimą ne vien kaip statistinę visumą, bet ir jos sudedamąsias dalis (piliečiai, šeimos, sodybos, vietos verslas ir kt.), jų būklę, perspektyvas ir galimą ES ar nacionalinę paramą jiems. Tam tikra dalis problemų, kylančių dėl žinių stokos, išsispręs  žemdirbiams bendraujant su įvairių sričių specialistais (pvz., pasirenkant ūkininkavimo ar verslo kryptį, daugiau gali padėti nepriklausomas kaimo plėtros specialistas nei su firmomis susijęs konsultantas).

Pastaba: Valstybė, investuodama savo ir ES lėšas į šiuos projektus, pirmenybę teiktų toms seniūnijoms, kuriose gyventojai, ūkininkai ir žemės nuomotojai sutiks visiškai keisti savo sklypų ribas, perkelti savo sklypus į didesnius masyvus pagal vidutinę žemės rinkos vertę, nes galutinis tikslas yra žemėnaudų stambinimas. Todėl šiame procese ypatingą vaidmenį vaidins savivalda –visi, pradedant savivaldybės meru ir baigiant seniūnaičiais, kaimo bendruomenių atstovais ir VVG.

Valstybės lygmuo

Kompleksinį seniūnijos projektavimą Vyriausybės užsakymu vykdytų jungtinės specialistų pajėgos ne vien iš Žemės ūkio ministerijos (žemėtvarkininkai, melioratoriai, kaimo plėtros ir dirvožemio specialistai ir pan.), bet ir su kaimu horizontaliais ryšiais susiję  kitų ministerijų specialistai (SAM, AM, ŠMM, KM). Per projektavimą nelieka žinybinių barjerų, galima nemažai sutaupyti ir pasiekti didesnio efekto, nedubliuojant įvairių paramos priemonių. Prireiktų daugiau specialistų projektavimui, tačiau jų padidėjimą gerokai persvers sumažėjęs įvairių konsultantų, verslo planų rengėjų, statybos ir gamtosaugos leidimų išdavėjų, ūkinės ir kitos veiklos kontrolierių skaičius. Iš principo keičiasi santykiai tarp užsakovo (ūkininko, verslininko) ir valstybės bei savivaldybės įstaigų tarnautojų. Pastarieji, norėdami ką nors riboti ar visai neleisti, turės įrodyti, kad kompleksinio projekto autoriai suklydo. Projektavimo metu surinkti kadastro ir kiti duomenys, sutvarkyti, koncentruoti ir vienoje vietoje lengvai pasiekiami nekilnojamojo turto ir kiti registrai pagyvins rinką, padidins turto ir verslo patrauklumą, o kartu ir kainas. Valstybė žymiai operatyviau ir efektyviau galėtų išspręsti apleistų žemių problemą per susitarimus su žemės savininku ir žemės konsolidaciją. Vykdant kompleksinius projektus tolimesnėje perspektyvoje būtų daug sutaupoma dėl to, kad darbai atliekami nuosekliai, pagal prioritetus. Sutaupoma dar ir dėl to, kad atsiranda nauja infrastruktūra ir sąlygos, pvz., konsoliduotose žemėse žymiai sumažėja darbo sąnaudos. Valstybė, valdydama išsamius duomenis ir turėdama seniūnijų perspektyvinius planus, per atskirų šakų prioritetus gali vykdyti labai kryptingą bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Ūkininko (ŽŪB, verslininko) lygmuo

Po projektavimo ūkininko valdos sklypai būtų konsoliduojami, atsižvelgiant į melioraciją, gamybos taršą, dirvos homogeniškumą ir t.t. Visa valda geodeziškai pamatuojama ir registruojama VĮ Registrų centre. Kiekvienam valdos sklypui kaimo plėtros specialistas sudarytų sąrašą rekomenduojamų veiklų su galima ES parama ir jos intensyvumu. Ūkininko ūkio ir jo žemės vertė išaugtų, nes pereitume prie racionalių valdų, tvaraus ūkininkavimo su aiškia ateities perspektyva. Ūkininkas (verslininkas), atsižvelgdamas į rekomendacijas ir savo galimybes, planuotų savo ūkio (verslo) plėtrą, numatydamas ir pažymėdamas kompleksiniame plane būsimus savo statinius ir infrastruktūrą. Paprasčiau būtų gaunami leidimai pradedant statybas. Per kompleksinį projektavimą atsiranda galimybė gamybą perkelti toliau nuo gyvenamųjų namų, lengviau išpildyti aplinkosaugos reikalavimus. Būtų konsoliduojami ne tik ūkininkų, bet ir žemės nuomotojų sklypai su perspektyva juos išsinuomoti, pvz., 5, 10, 15 metų. Ūkininkui atsirastų galimybė nuomoti žemę arčiau namų ar ūkio centro ir ilgesniam laikotarpiui. Atsiranda galimybė kurti specializuotus, kooperuotus ūkius, pvz., ekologinius, išskirtinės kokybės produktų (ĮKP), koncentruojant juos į vieną vietą. Kompleksinio projektavimo atveju lemtų kartu sprendžiamos ir melioracijos įrenginių priklausomybės ūkininkui problemos, apleistų nenaudojamų gamybinių vienetų klausimai.

Žemės nuomotojų lygmuo

Prieš pasirašant preliminarinį susitarimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, žemės savininkas gaus savo žemės įvertinimą iš nepriklausomų NT specialistų. Susitarime bus pažymėta, kad po konsolidacijos jo žemės rinkos vertė tik padidės. Projekto vykdytojas, prieš pasirašant susitarimą  ir  piliečiui pageidaujant, numatys preliminarią investicinę paramą pagal būsimą kaimo plėtros projektą. Nuomotojų patogumui projektuotojai gali išskirti ir projektuoti kelis skirtingus sklypų masyvus: pvz., išnuomojama žemė 5, 10 ir 15 metų. Nuomotojas – Valstybės žemės fondas (toliau – VŽF), kuris atlieka tarpininko vaidmenį tarp pirminio žemės nuomotojo ir ūkininko. VŽF įsipareigoja mokėti tokią nuomos kainą, kuri būtų ne mažesnę kaip vidutinė tose apylinkėse vyraujanti žemės nuomos kaina. Nuomotojas nemokamai gauna žemės nuosavybės dokumentus ir nuomos sutartis, kurios garantuoja stabilią nuomos kainą. Tai ir saugiklis nuomotojui nuo pernelyg didelių žemės mokesčių. Asmenys, valdantys žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise su giminėmis, nesiejantys savo ar savo vaikų ateities su žeme ir nenorintys didelių išlaidų atidalinant ir parduodant savo žemės dalį, gali tą dalį per kaimo plėtros konsolidacijos projektą sukelti į bendrą sklypą su kitais asmenimis, taip pat norinčiais parduoti savo žemę. Tokio suformuoto žemės sklypo vertė padidėja ir jį galima parduoti už didesnę kainą. Ūkininkams atsirastų galimybė plėsti savo ūkį, jauniesiems ūkininkams – pradėti ūkininkauti. Labai išloštų asmenys, turintys žemės, bet ją apleidę, mokantys padidėjusius mokesčius ir negaunantys per tai įvairių socialinių išmokų. Per žemės konsolidacijos projektą bus siūloma daugiau variantų dėl žemės pardavimo ir nuomos. Kai kurie iš savo žemes apleidusiųjų piliečių galėtų rasti savo vietą,  plėtodami kaime verslus po kompleksinio seniūnijos planavimo.

Pastaba. Esminė problema: psichologinis barjeras, nes pilietis turi patikėti, kad jo žemės vertė tikrai pakils; emocinės problemos, ypač tarp vyresniosios kartos atstovų (kaip radome, taip ir paliksime!). Situacija primena tarpukario žemės reformą, kai reikėjo keltis į „kolionijas”. Nelengva buvo matininkams, bet ten, kur žmonės sutarė su matininku, vėliau nesigailėjo. Darbo ir matininkui, ir bendruomenei, ir seniūnui, ir kunigui, ir kt., įtikinėjant žmones, ir dabar bus tikrai labai daug. Bet tarp daugiau nei 500 seniūnijų atsiras ir tokių, kur žmonės susitars. O šiame kelyje kaip tik labai svarbu parodyti žmonėms realiai egzistuojantį teigiamą pavyzdį.

Žemės valdytojams, kurie nori, kad sprendimai būtų jų rankose, primename, jog šiuo metu yra renkamos paraiškos pagal Programos priemonės  „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės konsolidacija“.