Kompleksinis kaimiškųjų vietovių planavimas (II dalis)

Data

2012 11 19

Įvertinimas
0

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas

2011 m. Ukmergės r. Veprių seniūnijoje buvo atliktas bandomasis kompleksinis žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas, finansuotas iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Techninė pagalba“. Jame buvo nustatyti gyvenvietės socialiniai, infrastruktūros, aplinkosaugos, kultūros ir kt. poreikiai, įvertinta esama žemės būklė, jos ūkinis potencialas, galima veikla ir galimi apribojimai bei kiti duomenys apie seniūnijos teritoriją. Projekte dalyvavo vietiniai ir VŽF žemėtvarkininkai, dirvožemio specialistai, vietiniai rajono architektai, melioratoriai, turto ir verslo investicijų skyriaus darbuotojai, Aplinkos ir Kultūros ministerijų specialistai, VĮ Ukmergės miškų urėdija. Buvo kviečiami projektuotojų susirinkimai-susitikimai su ūkininkais, vietos verslo atstovais, socialinės ir kultūrinės veiklos darbuotojais bei visais vietos gyventojais. Projektas baigėsi kaimo plėtros žemėtvarkos projektu, kuriame buvo numatytas viešųjų erdvių sutvarkymas (parkai, paplūdimiai), infrastruktūra (keliai, dangos, drenažas ir kt.), socialinių kultūrinių objektų remontas, rekonstrukcija ir plėtra. Labai svarbu, kad projekto parengime ir patvirtinime dalyvavę kaimo plėtros specialistai kiekvienam žemės sklypui numatė ūkinės veiklos galimybes ir galimą gauti ES paramą pagal Programą. Projekte dalyvavę ūkininkai turėjo galimybę konsultuotis dėl savo tolimesnės veiklos, numatyti savo ūkių plėtrą ir vietų tai plėtrai ar statybvietei pasirinkimą, neįkliūnant ateityje į biurokratinę leidimų statybai gavimo ir derinimo procedūrą.

Projektas buvo bandomasis, daugiau orientuotas į bendrą žemės ūkio ir kaimo bendruomeninių poreikių tenkinimą. Tačiau jis aiškiai parodė, ką reikia nedelsiant daryti toliau žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Tirdami ūkines problemas, dirvožemį, melioraciją ir kt., projektuotojai labai išsamiai, visapusiškai ištyrė, nustatė ribas ir rekomendacijas ūkinei veiklai visiems žemės plotams aplink kaimą ir toliau nuo kaimo. Tačiau šiuos planus palyginus su žemės nuosavybės planais, matyti, kad tie planai tarpusavyje beveik neturi nieko bendro, o esama žemėnauda, atsižvelgiant į ūkininkavimo kryptį ir galimą paramą - neracionali. Šiuo požiūriu mes labai neefektyviai išnaudojame turimos žemės potencialą, o tai galima pakeisti tik iš esmės pertvarkius nuosavybės teise valdomus žemės sklypus arba vykdant žemės konsolidacijos projektus.

Socialinio dialogo galimybės

Išryškėja ir socialinio dialogo bei susitarimo galimybės. Kaip jau minėjome, žemės konsolidacijos projektai yra visapusiškai naudingi jos dalyviams, savivaldybei ir valstybei. Tačiau jos dalyviai, pirmiausia žemės nuomotojai, labai sunkiai priima pačią mintį, kad jų nuosava žemė bus dar kartą „kilnojama“. Todėl reikia labai nuosekliai išdėstyti kaimo žmonėms tokio proceso privalumus ir gerais pavyzdžiais pademonstruoti jo naudą. Nepadarysime to per kelerius metus, nes tinkamų specialistų turime nedaug. Bet tos seniūnijos, tie kaimai, kur žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančiųjų skaičius bus maksimalus, turės pirmenybę prieš kitus. Ten pirmiausia vyks kaimo plėtros specialistai, įvairių sričių projektuotojai, kad racionaliai išdėstytų žemėnaudas, konsultuotų ūkininkus, ypač - visais žemės verslo ir dokumentų tvarkymo klausimais, kad paruoštų ir padėtų įgyvendinti projektus kaimo gerovės sutvarkymui.