Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės žemės ūkio sektoriuje

Data

2019 11 28

Įvertinimas
0
laukai.jpg

Net ir nedideli vidutinės metinės temperatūros pokyčiai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų kasdieninį gyvenimą. O žemės ūkis yra daug jautresnis klimato pokyčiams negu kiti sektoriai – jis gyvas, kol gyva gamta. Kokie klimato kaitos iššūkiai laukia žemės ūkio? Kaip šiuos iššūkius paversti galimybėmis? Šie žemės ūkiui labai svarbūs klausimai buvo aptarti Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje surengtoje diskusijoje „Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės žemės ūkio sektoriuje“.

Diskusijų metu akcentuota, kad toliau taip ūkininkauti kaip iki šiol nebegalėsime. Klimato pokyčiai kiekvienais metais jaučiami vis stipriau (liūtys, sausros, karščio bangos, pavasarinės besitęsiančios šalnos ir t.t.), o tai turėtų didinti ir žemės ūkio įsitraukimą į klimato problemos sprendimą.

Teigiama, kad žemės ūkis 2050 m. bus vienas iš likusių pagrindinių ES šiltnamio efektą  sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių. Lietuva tvirtai palaiko ES siekius pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – tai labai rimta ilgalaikė vystymosi gairė mums visiems. Klimato politikos tikslų sėkmingas įgyvendinimas sudaro pagrindą žemės ūkio išlikimui ir jo gyvybingumo stiprinimui. Tvarios maisto sistemos vystymas, bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principų diegimas gamyboje tiesiogiai įgyvendina klimato tikslus, didina gamybos našumą, mažina ES priklausomumą nuo įvežtinių išteklių bei skatina žaliųjų darbo vietų kūrimą.

Diskusijoje kalbėta, kokios priemonės žemės ūkyje mažina ŠESD išmetimus, akcentuota, kad protingai jas pasirenkant, investicijos į emisijų mažinimą atsiperka.

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agroaplinkosaugos skyriaus patarėjas Zigmas Medingis atkreipė dėmesį ūkininkų motyvacijos ir supratimo apie galimybes mažinant ŠESD emisijas dar gauti ir ilgalaikę ekonominę naudą stiprinimą, taip pat visuomenės švietimą. Vartotojų pasirinkimai keičia gamintojų elgesį, verčia juos atsižvelgti į poveikį gamtai ir diegti tvarius gamybos būdus.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu (2021-2027 m.) keisis ir ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatos, kurios turėtų paskatinti žemės ūkio subjektus vykdyti klimatui ir gamtos ištekliams naudingą veiklą. Ekspertai mano, kad klimato kaitos stabdymo priemonės gali atnešti daug naudos valstybių ekonomikai. Investuojant į švarias technologijas sukuriamos naujos darbo vietos, o sušvelninus klimato kaitą galima išvengti daugybės gamtinių katastrofų ir materialinių nuostolių. „Turime imtis klimatui palankių veiksmų, nes būsimos kartos mūsų pasyvumo nedovanos“,  – kalbėjo Z. Medingis.

Diskusijoje pasidžiaugta, kad pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje yra daug gerųjų žemės ūkio veiklos pavyzdžių, kurie jau dabar investuoja į gamtinius išteklius tausojančias technologijas. Viena iš sparčiai besiplėtojančių tausojančių dirvožemį ir mažinančių ŠESD išsiskyrimą technologijų yra neariminė žemdirbystė ir agromiškininkystė. Tokie ūkiai tiesiogiai prisideda ir prie ŠESD mažinimo, nes didina anglies junginių sankaupas dirvožemyje ir mažina subsidijuojamo iškastinio kuro naudojimą.

Klimato savaitės renginiai vyksta lapkričio 22-29 dienomis. Savaitės metu vyksta diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus bei priemones, klimato iššūkius ir galimybes miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. Diskusijų metu  mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai ir visi besidomintys šia tema siekia atsakyti į klausimą „keisti ar keistis?“. Šios diskusijos pasitarnaus tobulinant integruotą nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą.