Kazimieros Prunskienės atviras žodis koalicijos partneriams

Data

2005 11 30

Įvertinimas
0

 

Žemės ūkio ministerija

 

2005-11-30

 

ATVIRAS ŽODIS KOALICIJOS PARTNERIAMS

 

Suėjo vieneri metai, kai dirbame kartu, sėkmingai vykdydami mūsų bendrą Vyriausybės programą. Nepaisant oponuojančių, dažniausiai nepagrįstai kritiškų vertinimų, mūsų pastangas lydėjo reali sėkmė Lietuvos naudai. Šito nuneigti neįmanoma, nes tai įrodo biudžeto ir žmonių pajamų augimas. Toje sėkmėje yra kiekvieno iš mūsų, nuoširdžiai ir kompetentingai dirbančių savo srityje, indėlis. Tai teigiu, turėdama moralinę teisę, nes žinau, kiek žinių, jėgų ir pastangų reikalauja man patikėtų funkcijų – žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityje vykdymas, suteikiant šio sektoriaus struktūrai ir procesams sistemiškumą ir formuojant rezultatų priugdymo ilgalaikes prielaidas.

 

Matau, vertinu ir gerbiu mano kolegų – Vyriausybės ir Seimo narių pastangas, skaudžiai išgyvendama dėl pasitaikančių nesklandumų ar klaidų, menkinančių mūsų darbo vaisius. Ir silpninančių žmonių pasitikėjimą. Vienas iš pačių skaudžiausių ir žmonių apmaudą bei nusivylimą politika ir valdžia sukeliančių reiškinių – tai tas azartiškas puldinėjimas vienų prieš kitus, nuolatinis puoselėjimas sumenkinti, apšmeižti kitą, matant jame tik konkurentą. Mat jį nustūmus gal atsirastų didesnė niša puolančiajam...

 

Apmaudu ir tai, kad kiekvienas autoritetas, kurį ateityje pelnytai istorijoje įtvirtins objektyvūs vertinimai, realiam laike – dabartyje, būtinai turi būti sutryptas, nuverstas, suniekintas. Dar nei vienas aukštose pareigose dirbęs asmuo nepasitraukė iš jų kitaip – ir nebūtinai dėl iš jų pačių kylančių priežasčių. Tuo pasirūpina iškreiptai politizuota aplinka, aršūs konkurentai ir jiems talkinantys cinizmu, „prokuroriškomis“ ambicijomis užsikrėtę keliolika žurnalistų.

 

Anaiptol neneigiu, kad Lietuvoje per pastaruosius 15 metų, priimant valdžios institucijose sprendimus, nebuvo padaryta esminių klaidų, atnešusių didžiulius nuostolius valstybei ir žmonėms. Ir nesunku būtų išmatuoti, pasverti – kas jų padarė daugiau – ar tie, kurie šiandien puolami, tarp jų Premjeras Algirdas Brazauskas, ar kai kurie puolantieji už lėkštę sriubos (kelis šimtus tūkstančių ar milijonus) pardavę pirmagimystės teisę – Lietuvos galimybes turėti naudą iš jos žmonių sukurto turto: energetikos, laivyno, uosto ir kitų objektų.

Kaip kad neretai įsisiautėjus politinėms aistroms atsitinka, taip ir šį kartą mažne užmirštama, kad tikros ar tariamos Premjero „nuodėmės“ yra ne daugiau kaip neidealūs realaus gyvenimo faktai, lyginant su jo indėliu į Lietuvos nepriklausomybę, eurointegraciją, pagaliau ir solidžios rimties atmosferą Vyriausybės darbe, netrukdančios kolegų reformatoriškai veiklai ir veržlumui nėra neperžengiama kliūtis jam dirbti.

 

Neidealizuoju nei Premjero Algirdo Brazausko, nei savęs ar kitų mano kolegų. Bet ar ėriukas tikrai kaltas, kad vilkui taip labai gerti norisi? Ar tas puolėjų azartas nėra tik jų noras apsikeisti vaidmenimis ir kyla visai ne iš pagrįsto pasipiktinimo dar deramai teisiškai neįvertintais faktais ir šeimyninių interesų, jų sąsajų nesterilumu? Manau, tikroji priežastis yra būtent noras matyti Premjerą ne normaliomis aplinkybėmis garbingai ir oriai pasitraukiantį (kiekvienas iš mūsų kada nors turėsime pasitraukti), ne jo paties apsisprendimu, o nugalėtu. Brangieji, išmokime pagaliau Lietuvos naudai laimėti, o ne mėgautis nugalėdami vienas kitą.

 

 

Todėl kviečiu koalicijos partnerius:

 

Gerb. Premjerą Algirdą Brazauską ir socialdemokratus dar kartą kartu su koalicijos partneriais aptarti ir stiprinti prielaidas tolesniam sėkmingam koalicijos darbui, labiau įvertinant visų jame dalyvaujančių nuomonę ir vaidmenį.

 

Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskich ir jo kolegas kviečiu išvengti dviprasmiškų pasisakymų dėl Vyriausybės perspektyvos. Jūsų tarpe yra pakankamai kompetentingų parlamentarų ir ministrų, kurių darbą stabilioje Vyriausybėje laikau prasmingu. Žinau ir jų norą dirbti. Neprovokuokime įtampos, tad nesukurs jos ir mūsų oponentai.

 

Seimo pirmininką ir NS(SL) lyderį Artūrą Paulauską kartu su jo partijos kolegomis prašau ne tik formaliais pasisakymais ar partnerių kritika, bet ir geranoriškai partneriškomis pastangomis prisidėti prie Vyriausybės sustiprėjimo prielaidų. Turėtume sukurti koalicijoje bendrą pasitikėjimo atmosferą, kad niekas iš mūsų nejaustų netikrumo ar netgi neapčiuopiamos grėsmės iš informacija ar dar stipresniais instrumentais ir išskirtinėmis galiomis apsiginklavusių koalicijos kolegų pusės.

 

Mano kolegas – VNDS Seimo frakciją, Seimo padaliniams vadovaujančius VNDS frakcijos narius prašau kartu prisiimti atsakomybę ir dėti konsoliduojančias pastangas, kad išvengtume laiko ir energijos praradimų, aiškinantis Seime nevaisingas ir beprasmiškas temas. Būkime dalykiški, savikritiški ir atsakomingi kaip politiniai partneriai ir kaip žmonių išrinkti parlamentarai.

 

Atvirumas, į bendrą Lietuvos interesą nukreiptos pastangos galėtų būti pakankama atsvara ažiotažo protrūkiams ir nuolatiniams bandymams iššaukti dirbtinę Vyriausybės krizę ir žlugdyti valstybę.

 

Norėdama tikėti Jūsų tikslų ir ketinimų garbingumu, kviečiu Jus, gerbiami kolegos, atmesti asmenines skriaudas ar sąskaitas ir susitelkti Lietuvos žmonėms rūpimų problemų sprendimui.

 

Adventas ir artėjančių Šv. Kalėdų laikas yra pats tinkamiausias apsivalymui, kilniems tikslams ir geriems darbams.

 

 

Nuoširdžiai,

Kazimiera Prunskienė