Kaimo ateitis – išvystyta infrastruktūra ir sveika aplinka

Data

2010 05 03

Įvertinimas
0

 

Kaip išmaitinti augančią pasaulinę populiaciją, pakelti gyvenimo kokybės lygį, apsaugoti mūsų gamtos išteklius – tokias pagrindines problemas parodos „AgroBalt 2010“ metu politinio forumo antroje dalyje „Kaimo plėtros politikos perspektyva“ aptarė penkių šalių žemės ūkio ministerijų atstovai. Forumo dalyviai sutarė, kad infrastruktūra ir socialinės paslaugos kaime bei aplinkos išsaugojimo problema šiandien yra svarbiausi bendrosios žemės ūkio politikos iššūkiai.

 

Prasta infrastruktūra kaime skatina jaunimą trauktis

 

Pastaruoju metu ypač naujose ES šalyse didelės pastangos dedamos gyvenimo kokybės lygiui kaime kelti, ekonominei veiklai įvairinti ir vietos iniciatyvoms skatinti. „Gyvenimo kokybės gerinimas ir alternatyvių papildomų pajamų šaltinių kūrimas tūrėtų būti traktuojamas kaip viena kitą papildančios bendros politikos dalys, – tvirtino  diskusijai vadovavęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. – Žemės ūkio veikla, tausojanti gamtos išteklius ir užtikrinanti kokybiškų produktų tiekimą į rinką, neabejotinai prisideda prie tolesnio gyvenimo kokybės gerinimo ir yra neatsiejama kaimo plėtros politikos dalis“.

 

„Dabar bendroji žemės ūkio politika turi prisitaikyti prie naujų iššūkių. Juk nieko negali būti svarbiau už mūsų visuomenės gerbūvį, kaime gaminamus saugius produktus ir švarią aplinką, todėl itin svarbu aptarti ir apsispręsti dėl tolimesnės bendros kaimo politikos“, – forumo dalyviams dėstė Europos žemės savininkų  (ELO) konsultacinio komiteto pirmininkas ir fondo ,,Žemės ūkio investicinė parama Europai“ (RISE) generalinis sekretorius Corrado Pirzio Biroli.

 

Forume dalyvavusio Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko įsitikinimu, žemės ūkio gamyba Lietuvoje tiek ir kitose naujai įstojusiose į ES šalyse pažengė gana toli. Bet infrastruktūra ir socialinės paslaugos kaime vis dar nepakankamai išvystytos. „Kartais kaimo žmogui yra keista, kad pakankamai daug lėšų investuojama į ūkininkų perkvalifikavimą, alternatyviojo verslo skatinimą, bet infrastruktūra (ypač keliai, vandens tiekimas) išlieka prastos būklės, – dėstė B. Markauskas. – Kol nebus išspręstos infrastruktūros problemos, kol kaime nyks švietimo įstaigos, vaikų darželiai, gydymo paslaugos, apie verslo vystymą kaimo vietovėse kalbėti reikėtų labai atsargiai.“

 

Forume pasisakė ir narystės Europos Sąjungoje siekiančios šalys. Pasak Moldovos žemės ūkio ministro Valeriu Cosarciuc, jų šalyje kaimo vietovėse gyvena per 50 proc. visų šalies gyventojų ir 35 proc. jų vykdo žemės ūkio veiklą, todėl gyvenimo kokybės kėlimas ir tinkamos infrastruktūros sukūrimas jiems taip pat labai aktualus klausimas. Išsakytoms mintims pritarė ir Kroatijos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Stjepan Mikolčič.

 

Azerbaidžano žemės ūkio ministras Ismet Abbasov paminėjo, kad šalyje per pastaruosius 6 metus regionuose buvo sukurta 23 tūkst. naujų įmonių. Žemės ūkio produkcijos apimtys didėja, didinant ir asignavimus žemės ūkiui, suteikiant lengvatines sąlygas technikai, trąšoms, sėkloms įsigyti. Pernai pirmą kartą užauginta apie 3 mln. tonų grūdinių kultūrų. „Vienas iš prioritetinių klausimų yra aprūpinimas saugiais maisto produktais“, – tvirtino Azerbaidžano žemės ūkio ministras.

 

Čekijos Respublikos žemės ūkio ministras Jakub Šebesta minėjo, jog Žemės ūkio veiklos įvairinimas, įskaitant energijos gamybą, taip pat ne žemės ūkio veiklos išplėtimas gali padėti stabilizuoti situaciją kaimo vietovėse ir sąlygoti tolesnę jų plėtrą. Jo nuomone, kaimo infrastruktūros kūrimui reikėtų dar vieno atskiro fondo.

 

„Sutinku su tuo, kad vien tik iš Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai visapusiškai kaimui padėti neįmanoma“, – teigė Corrado Pirzio Biroli. – Turi būti naudojami ir Sanglaudos fondai. Vienas jų - Regioninės plėtros fondas“.  Pasak jo, šis fondas yra kur kas reikšmingesnis kaimo gyventojams, negu iki šiol manyta. Net vienas trečdalis fondo lėšų išleidžiama kaimiškose teritorijose. Tačiau kaimo plėtra negali būti regioninės plėtros dalimi. Priešingu atveju, gali atsitikti, kad dėl miesto balsuotojų skaičiaus, visos lėšos atiteks pastariesiems, aplenkdamos gyventojais neskaitlingus kaimus. „Norint turėti pinigus kaimiškiems reikalams, būtina išlaikyti atskirą fondą ir jau šiandien pradėti kalbėti apie finansavimo didinimą kaimo plėtrai ar bent atskiroms jos sritims“, – forumo dalyvius kvietė ryžtingiau diskutuoti šia tema ELO konsultacinio komiteto pirmininkas.

 

Aplinkos išsaugojimas turi būti bendras ES interesas

 

Forume išryškėjo ir dar viena tema, kuriai neabejingi pasirodė visų šalių atstovai, dalyvavę apskritojo stalo diskusijoje. Vis garsiau kalbant apie klimato kaitą ir jos įtaką žemės ūkiui, kyla klausimas, į kokį veiksnį reikėtų atsižvelgti, formuojant bendrąją žemės ūkio politiką.

 

Klimato kaita aktuali tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio žemdirbiams. Pastaraisiais metais mūsų šalies žemdirbiai pergyveno keletą sausrų ir kitų klimato kaitos poveikiams priskiriamų gamtos išdaigų, dėl kurių jie patyrė nemažų nuostolių.

 

Kaip teigia Lietuvos agrarinio instituto direktorė Rasa Melnikienė, šiuo metu ypač svarbus yra klimato kaitos rizikos valdymas. „Kaip atsakas į tai, galėtų būti poveikio klimato kaitai mažinimas, arba parama, prisitaikant prie jos pokyčių“, – svarstė mokslininkė.

 

Moldovos žemės ūkio ministras apskritojo stalo dalyvius kvietė kartu ieškoti naujų sprendimų, naujų grūdinių kultūrų, kurios būtų švaresnės, o auginimas mažiau terštų aplinką, keisti  žemės dirbimo, produktų apdorojimo, perdirbimo politiką, naudojant naujausias technologijas, dirbant produktyviau ir efektyviau ir mažiau kenkiant gamtai.

 

Nors forume konstatuota, jog nevisos šalys kreipia vienodai didelį dėmesį aplinkosaugos problemoms. Valstybėms, kurių kaimynai nesistengia išsaugoti aplinkos, yra daug sunkiau. „Gamta neturi sienų. Ji nepasibaigia ties kurios nors šalies ribomis. Todėl žemės ūkio politika turėtų būti formuojama vieningai. Valstybes, o ypač kaimynines, turi vienyti bendras interesas – aplinkos išsaugojimas“, – forumui baigiantis, reziumavo Corrado Pirzio Biroli.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 37) 397 072