Įstatymų pakeitimais skatinama žemės rinka ir konkurencingas žemės ūkis

ĮSTATYMŲ PAKEITIMAIS SKATINAMA ŽEMĖS RINKA IR KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo projektams.

          Kaip sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, nustatytais pakeitimais siekiama supaprastinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, atsisakyti nepagrįstų apribojimų įsigyti ir disponuoti žemės ūkio paskirties žeme, įtvirtinti  lengvatas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę asmenims, profesionaliai užsiimantiems žemės ūkio veikla, suinteresuotiems kurti konkurencingus ūkius, konsoliduoti žemės sklypus.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, kurios riboja asmenų teises įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, jais disponuoti bei pasirinkti darbą (veiklą) ir gyvenamąją vietą, taip pat tų nuostatų, kurių įgyvendinimo bei priežiūros sistema būtų labai sudėtinga ir neefektyvi.

Taigi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma panaikinti išimtines teises ūkininkams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, nes užsiimti žemės ūkio veikla, naudoti žemės ūkio paskirties žemę turi teisę ir asmenys, neįregistravę ūkininko ūkio ir neturintys kvalifikacinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimo.

          Kadangi reikalavimai - įsigijus ne mažesnį kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, per vienerius metus nuo žemės įsigijimo persikelti gyventi į apskritį, kurioje yra įsigyta žemė, ir įsigyti arba gauti leidimą statyti ūkinius pastatus – sudaro papildomus sunkumus asmenims, pageidaujantiems įsigyti ir dirbti žemės ūkio paskirties žemę, jų atsisakyta. Be to, šios nuostatos riboja piliečio teisę laisvai pasirinkti gyvenamą vietą Lietuvoje.

          Siūloma atsisakyti reikalavimų, nustatančių bankams ir  kredito įstaigoms per dvejus metus nuo žemės įsigijimo ją parduoti, o iki pardavimo – išnuomoti žemės ūkio veiklai, nes nėra nenumatytos sankcijos ar kontrolės priemonės šiam reikalavimui užtikrinti. Be to, šių nuostatų įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmo sukūrimas yra labai sudėtingas ir toks mechanizmas būtų neefektyvus.

Siūloma atsisakyti reikalavimų, kad  asmenys mokėtų įstatymų nustatyto dydžio mokesčius už žemės, įsigytos pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, perleidimą  kitų asmenų nuosavybėn anksčiau negu suėjo penkeri metai nuo jos įsigijimo. Pažymėtina, kad norint įvesti naują mokestį, reikia nustatyti, kas ir kokia tvarka tikrina mokesčio sumokėjimo teisingumą, išieško mokestinę nepriemoką ir grąžina mokesčio permoką. Be to, nebuvo aišku, kas galėtų prižiūrėti tokio mokesčio sumokėjimą.

Taip pat siūloma atsisakyti žemėtvarkos projektų, reikalingų racionalaus ūkio žemėvaldoms formuoti, rengimo. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys žemės reformos žemėtvarkos projektų bei kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir žemės sklypų formavimą, nustato reikalavimus formuoti racionalių ribų žemės sklypus, kurie sudarytų palankias sąlygas žemės ūkio veiklai plėtoti. Kadangi nėra atskirų teisės aktų, kuriais remiantis būtų įtvirtintas racionalių žemės ūkio žemėvaldų formavimas bei tokių žemėvaldų perspektyvinių ribų nustatymas, todėl šios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos negalėjo būti praktiškai įgyvendintos, o reikalavimas jas taikyti įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus, apsunkintų ir net stabdytų žemės ūkio paskirties žemės rinką.

          Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatyme numatoma palikti nuostatas, kurios užtikrintų asmenų, profesionaliai užsiimančių žemės ūkio veikla ir naudojančių žemės ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę įsigyti valstybinę ir privačią žemės ūkio paskirties žemę bei nuostatas, kurios reglamentuoja šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką. Remiantis minėtu įstatymo projektu, pirmumo teisę pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę turėtų:

          -  žemės sklypo bendraturčiai;

          -  asmenys, pagal kitus įstatymus turintys pirmumo teisę pirkti žemę;

          -  valstybė, kai parduodama žemė reikalinga visuomenės poreikiams;

          -  naudotojas, naudojantis parduodamą žemę daugiau kaip dvejus metus;

          - valstybė, kai parduodama žemė reikalinga žemės sklypams konsoliduoti ar atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę.

Taip pat išliko maksimalaus  žemės  ūkio  paskirties žemės ploto,  kurį  galima  įsigyti   nuosavybėn, apribojimas. Taigi, fiziniams asmenims galima įsigyti  300 ha, o juridiniams asmenims – 2000 ha maksimalų žemės  ūkio  paskirties žemės plotą.

          Į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas siūloma perkelti Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę laikinojo įstatymo nuostatas, kurios

nustato valstybės paramos subjektus, t.y. fizinius asmenis, įregistravusius ūkininko ūkį arba turinčius nustatytą pasirengimą ūkininkauti, taip pat juridinius asmenis, kurių metinės įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;

          reglamentuoja valstybės paramos teikimo atvejus, tai yra valstybinė žemė parduodama išsimokėtinai per 15 metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais ir sumokant iš karto 10 procentų kainos. Be to, suteikiama galimybė už valstybinę žemę atsiskaityti atkuriamojoje sąskaitoje esančiomis atkurtomis santaupomis. 

          Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę laikinąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios.

          Kaip sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Vyriausybės posėdyje pritarta ir Žemės reformos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui. Patikslintas be aukciono ar aukcione parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo  eiliškumas. Taip pat nustatyta, kad visi asmenys žemės reformos metu gali įsigyti nuosavybėn iš valstybės ne daugiau kaip 150 ha ne žemės ūkio paskirties žemės, tuo tarpu kai žemės ūkio paskirties žemės fiziniai asmenys galės įsigyti iš valstybės ne daugiau kaip 300 ha, o juridiniai - 2000 ha.