Ir maža šalis gali tapti milžine pieno rinkoje

Data

2017 12 07

Įvertinimas
3
DSC_0386.JPG

Nors Lietuvą ir Naująją Zelandiją skiria tūkstančiai kilometrų, abiem joms ypatingai svarbus pieno sektorius. Apie jį bei kitus aktualius žemės ūkiui klausimus šiandien susitiko pasikalbėti Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir naujoji Naujosios Zelandijos ambasadorė Lietuvai Mary Patricios Thurston.

Susitikimo metu žemės ūkio ministras B. Markauskas domėjosi, kaip Naujojoje Zelandijoje suvaldomos pieno krizės, kaip šalies ūkininkai prisitaiko prie krintančių kainų. Pasak ambasadorės M. P. Thurston, beveik visą pagamintą pieno produkciją (95 proc.) eksportuojančios šalies ūkininkai, susitelkę į kooperatyvus, turi rimtų derybinių galių, ko Lietuvoje, pasak žemės ūkio ministro B. Markausko, deja, dar trūksta.

„Turime dar nedaug stiprių pieno kooperatyvų, tačiau neabejoju, kad jų daugės. Neseniai kartu su socialiniais partneriais parengėme Ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gaires. Kooperacijai, siekiant pagrindinio tikslo – gaminti Lietuvoje 3 mln. t pieno per metus – skiriame didelį vaidmenį. Naujosios Zelandijos pieno sektoriaus patirtis šiuo klausimu yra milžiniška ir labai naudinga mums. Jūs įrodėte, kad ir nedidelė valstybė gali tapti milžine pasaulinėje pieno rinkoje“, – teigia žemės ūkio ministras.

Vos 4 mln. gyventojų turinti Naujoji Zelandija yra didžiausia Kinijos pieno tiekėja, daranti didžiulę įtaką visai pasaulinei pieno rinkai. Pienas yra svarbiausia šios mažos šalies eksporto prekė, o pieno sektorius sudaro iki 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Naujojoje Zelandijoje pagaminama 3 proc. viso pasaulio pieno, iki pusės viso pasaulio sviesto ir pieno miltelių.

Pasak ambasadorės M. Thurston, kooperatyvo „Fonterra“ ir AB „Rokiškio sūris“ bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, kaip ieškant galimybių sėkmingai bendradarbiaujama.

Nors prekybos apimtis tarp Lietuvos ir Naujosios Zelandijos kol kas nėra didelė, tikimasi, kad ateityje ji turėtų augti. 2016 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Naująją Zelandiją sudarė 32,6 tūkst. eurų, eksporto struktūroje pagal šalis Naujoji Zelandija buvo 129 vietoje tarp 141 šalies partnerės. 2017 m. visi produktai, eksportuoti į šią tolimą šalį, buvo lietuviškos kilmės. Daugiausia šiais metais eksportuota laktozės (97,3 proc.).

Daugiau avių, nei gyventojų

Įdomus faktas, kad Naujojoje Zelandijoje avių yra dešimt kartų daugiau, nei gyventojų, neliko nepastebėtas. Ne vienam keliautojui po šią tolimą valstybę susidaro įspūdis, kad šalis tiesiog apsėsta gyvulininkystės. Pati ambasadorė M. P. Thurston linksmai pastebėjo, kad lygumas užvaldžiusios karvės, o aukštėliau viešpatauja avys, nors, pasak ambasadorės, dar prieš 30 metų situacija buvo visiškai kitokia – tuomet avių buvo dvigubai mažiau.

Lietuva, pasak ministro B. Markausko, norėtų pasinaudoti Naujosios Zelandijos patirtimi plėtojant avininkystę, juk mūsų šalyje, kaip ir visoje Europoje, šis sektorius auga ir populiarėja. Nuo 2004 m. Lietuvoje avių skaičius išaugo iki 50,3 tūkst., tikimasi ir tolesnio avininkystės sektoriaus augimo, nors avininkyste daugiausia užsiima smulkieji ūkiai, šio verslo imasi vis daugiau ūkininkų.

Susitikimo metu aptartos Europos Sąjungos (ES) derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Naująja Zelandija. Ambasadorė pabrėžė, kad Naujajai Zelandijai svarbi Lietuvos parama derybose, o Lietuvą šalis norėtų matyti kaip stiprų ir tvirtą partnerį.

Lietuva, pasak žemės ūkio ministro, palankiai vertina pradėtas derybas bei siekia susitarimo, kuriame būtų taikomi aukščiausi standartai ir užtikrinama abipusė patekimo į rinką galimybė. Naujoji Zelandija yra itin konkurencinga žemės ūkio, ypatingai – pieno produktų gamintoja ir eksportuotoja, todėl derybose reikės siekti tinkamo ir atsargaus šių sektorių liberalizavimo, numatant ilgus pereinamuosius laikotarius, tarifines kvotas. Rugsėjo 13 d. Europos Komisija (EK) pristatė derybų su Naująja Zelandija mandato projektą ES Tarybai. Tikimasi, kad mandatas Taryboje bus priimtas šiais metais, o derybos dėl susitarimo bus baigtos dar šios EK kadencijos metu.

Atsisveikindamas žemės ūkio ministras pakvietė ambasadorę į 2018 m. gegužės 24–26 d. Vilniuje vyksiančią tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „AgroBalt 2018“ savo akimis išvysti lietuviškų produktų įvairovę.