Grūdų supirkimo kainoms įtaką daro rinka

Data

2005 09 08

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-09-08

 

GRŪDŲ SUPIRKIMO KAINOMS ĮTAKĄ DARO RINKA

 

Šiemet žemdirbiams gamta nepašykštėjo išbandymų. Galutinė audrų ir liūčių padaryta žala paaiškės tik pasibaigus javapjūtei, tačiau jau dabar aišku, kad didžiausi nuostoliai bus patirti dėl prastos grūdų kokybės bei padidėjusių džiovinimo išlaidų. Tie ūkininkai, kurie turi savo sandėlius, į juos stengiasi sutalpinti kuo daugiau maistinių kviečių, nes neabejoja, kad pastarųjų supirkimo kaina pakils. Apie šiemetinio grūdų derliaus aktualijas kalbame su Žemės ūkio ministerijos sekretoriumi Vytautu Grušausku.

Kokio grūdinių augalų derliaus laukiama šiemet?

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu jau nuimta beveik 90 proc. grūdinių augalų derliaus. Kviečių derliaus laukiama panašaus kaip ir praėjusiais metais - daugiau kaip 1,4 mln. tonų, o miežių – beveik  1 mln. tonų arba 25 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Prognozuojama, kad vidutinis žieminių kviečių derlingumas sieks 4,1  t/ha, vasarinių kviečių – 3,3 t/ha, vasarinių miežių – 3,1 t/ha.

Vos įsibėgėjus javapjūtei, žemdirbių planus sujaukė kelias dienas užsitęsę gausūs lietūs, škvalas  ir  kruša, todėl, preliminariais skaičiavimais, grūdinių augalų derlius gali siekti apie 2,7 mln. tonų. Vertinant grūdų supirkimo eigą, tenka konstatuoti, kad šiemet gerokai pablogėjusi grūdų kokybė. Grūdus superkančios įmonės mus informavo, kad I ir II klasės kviečiai sudaro tik apie 20 proc. siūlomo parduoti jų kiekio, o tai reiškia, kad apie 80 proc. kviečių pagal kokybės parametrus priklauso pašarinių grūdų klasei. Pagrindinė priežastis – žemas kritimo skaičius ir glitimo kiekis, o nuo šių rodiklių priklauso miltų savybės. Be to, leistinas normas viršija ir sudygusių grūdų rodiklis. Pernai buvo atvirkščiai - daugiau supirkta maistinių, o pašarinių grūdų mažiau. Dėl kokybiškų grūdų pasiūlos trūkumo ypač nuogąstauja šalies grūdų supirkėjai.         

Ar bus kompensuojami nuostoliai žemdirbiams, patyrusiems žalą dėl gamtos stichijų?

Žemės ūkio augalų pasėliams padarytos žalos mastui nustatyti kreiptasi į visų rajonų savivaldybių merus.  Informacija gaunama kasdien -  šiuo metu ją pateikė jau daugiau kaip 30 savivaldybių. Gautais duomenis, nuostoliai siekia beveik 90 mln. Lt.

Pagal Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją, lokalinės stichinės nelaimės regionais, t.y. labiausiai nukentėjusiais nuo nepalankių gamtinių sąlygų, galėtų būti įvardijami 7 rajonai – Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio, Varėnos, Jurbarko, Kaišiadorių ir Kretingos. Patirtų  nuostolių kompensavimo taisyklių projektas jau parengtas, o nuostolių atlyginimo klausimas derinamas su ES Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Šiuo metu ypač karštai diskutuojama dėl žemdirbius netenkinančių grūdų kainų.

Kaip ir kasmet,  javapjūtės pradžioje, esant didelei grūdų pasiūlai, grūdų supirkimo kainos nebūna didelės. Šie metai ne išimtis. Rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugpjūčio mėnesio paskutinę savaitę nusistovėjo tokios vidutinės supirkimo kainos: I klasės kviečių – 317 Lt/t, II klasės kviečių – 285 Lt/t, pašarinių kviečių – 267 Lt/t.  Per minėtą savaitę iš augintojų  nupirkta 65,2 tūkst. t kviečių, iš jų I klasės - 4,1 tūkst. t, II klasės – 3 tūkst. t, t.y. maistinių kviečių dalis sudaro 10,9 proc. nuo bendro supirkto kviečių kiekio. Grūdų augintojai, turintys gerus sandėlius grūdams saugoti, turi galimybę sulaukti didesnių kviečių ir miežių supirkimo kainų.

Norėčiau akcentuoti, kad grūdų supirkimo kainas labai įtakoja situacija pasaulinėje grūdų rinkoje. Pavyzdžiui, 2003-2004 metais dėl sausros padarinių Ukrainoje, Lietuvoje išauginti grūdai, pirmiausia kviečiai, buvo intensyviai eksportuojami ne tik į šią valstybę, bet ir į Baltarusiją. Kviečių supirkimo kainos tuo metu padidėjo iki 440 – 480 Lt/t.  Tuo tarpu 2004-2005 metais, esant labai gausiam kviečių derliui visame pasaulyje, jų supirkimo kainos sumažėjo iki 320 – 350 Lt/t. Džiugu tai, kad šiuo metu pasaulinėje rinkoje maistinių kviečių kainos pradėjo kilti.

 Iš Lietuvos 2004 m. buvo eksportuojama daugiau miežių, todėl jų supirkimo kainos, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo vidutiniškai apie 20-30  Lt/t. Miežių supirkimo kainų didėjimui įtakos taip pat turėjo ir tai, kad Lietuvai tapus ES nare, pradėtas vykdyti miežių intervencinis pirkimas.

Kokia šiemet bus grūdų intervencinio pirkimo tvarka?

Nuo lapkričio 1 d. prasidėsiantį grūdų intervencinį pirkimą Lietuvoje organizuoja valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Ši valstybės įmonė atrinko ir jau pasirašė sutartis su 13 įmonių, kurios savo sandėliuose saugos intervencijai perkamus grūdus.  

Šiemetinė intervencinio pirkimo tvarka nuo 2004 metų tvarkos iš esmės nesiskirs. Intervencijai siūlomi grūdai turės būti išdžiovinti ir išvalyti, geros prekinės kokybės ir atitikti kokybės reikalavimus. Intervencinė kaina vienoda visose ES valstybėse – 101,31 EUR/t (350 Lt/t). Minimali vienarūšių grūdų siunta intervencijai – 80 tonų, o bendras intervencijai superkamų grūdų kiekis neribojamas. Už intervenciniu būdu perkamus grūdus atsiskaitoma per 30 – 35 dienas.

Šiemet sugriežtinti tik perkamų grūdų kokybės reikalavimai. Europos Sąjunga kasmet didina reikalavimus maisto saugai, todėl š.m. liepos 6 d. priėmus reglamentą dėl grūdų kokybės tyrimų sugriežtinimo, nuo lapkričio 1 d. superkant grūdus reikės privalomai atlikti ir mikotoksinų kiekio tyrimą. Intervenciniu būdu perkamų grūdų kokybės, taip pat ir užterštumo mikotoksinais, tyrimus vykdys Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Motyvuojant tuo, kad vidaus rinkoje nėra pakankamos maistinių kviečių pasiūlos, pasigirsta raginimų skelbti jų pardavimą iš intervencinių atsargų. Kaip pakomentuotumėte šią situaciją?

Pagal ES teisės aktus, vidaus rinkoje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra gali parduoti per savaitę iki 5000 t kviečių ar miežių to mėnesio rinkos pardavimo kaina, bet ne mažesne kaip 2005 m. derliaus intervencine kaina, t.y. 101,31 EUR/t.

Dėkojam už pokalbį.


Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt