Grūdų augintojai ir supirkėjai turi rasti bendrą kalbą

Data

2005 09 16

Įvertinimas
0

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-09-16

 

 

GRŪDŲ AUGINTOJAI IR SUPIRKĖJAI TURI RASTI BENDRĄ KALBĄ

 

Žiniasklaidoje neretai pasigirsta žemdirbių skundų, kad grūdus superkančios įmonės, malūnai ir kiti pirkėjai už maistinius grūdus moka kaip už pašarinius.

Kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, perkamų grūdų kokybės parametrai yra sutarties objektas - grūdų pirkėjai iš augintojų grūdus perka tarpusavyje sutartomis kainomis. Atsiskaitymo už superkamus grūdus tvarką, sąlygas ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.

Superkamų grūdų kokybės nustatymo teisingumą bei standartų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ši tarnyba ir jos specialistai regionuose nagrinėja ir sprendžia nesutarimus tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų. Grūdų padavėjams nesutikus su grūdų pirkėjų nustatytais kokybės rodikliais ir jiems pageidaujant, atliekama užplombuotų kontrolinių bandinių analizė.

Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba taip pat tikrina, ar teisingai grūdų supirkėjai atsiskaito su grūdų pardavėjais už supirktą produkciją. Jeigu ginčo dėl parduodamų grūdų kokybės metu įmonėje yra tarnybos darbuotojas, pakartotinis kokybės tyrimas atliekamas iš karto. Jei tarnybos darbuotojo nėra, apie kilusį nesutarimą pranešama tarnybai, kuri imasi skubių priemonių jam išspręsti. [1]

Kaip ir kasmet, prasidėjus javapjūtei, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos specialistai atliko šiųmečio derliaus grūdų kokybės įvertinimo kontrolinę patikrą - aplankė beveik visas didžiąsias grūdų supirkimo įmones ir jų filialus. Patikros metu nustatyti tik pavieniai grūdų kokybės įvertinimo neatitikimo atvejai, kuriuos nurodyta ištaisyti. Pažeidimų nenustatyta ir patikrinus grūdų kokybės greituoju metodu nustatymo prietaisų INFRATEC parodymų teisingumą. Šių prietaisų, kurie Lietuvoje yra sujungti į bendrą tinklą, parodymai iš karto pateikiami grūdų augintojams. Atvejų, kad būtų atsisakyta pateikti grūdų kokybės įvertinimo duomenis grūdų augintojams, nenustatyta.

Pasak direktoriaus Rimanto Krasuckio, Lietuvoje išauginti kviečiai, lyginant kitų valstybių eksportuotojų kviečiais, šiemet yra prastesnės kokybės - I ir II klasės kviečiai sudaro tik apie 20 proc. siūlomo parduoti jų kiekio, o tai reiškia, kad dėl liūčių apie 80 proc. grūdų pagal kai kuriuos kokybės parametrus  priklauso pašarinių grūdų klasei.

Be to, visose valstybėse, pirmiausia ES intervenciniuose sandėliuose, turimos didelės pernykščio derliaus grūdų atsargos. Lietuvos grūdų perdirbimo įmonės, iki paaiškės grūdų, pirmiausia kviečių, eksporto srautai, už grūdus nesiūlo aukštų kainų. Galimybė pirkti tam tikros kokybės grūdus tiesiogiai siejama su galimybe juos realizuoti.

Kasmet dėl  kai kurių  grūdų rūšių  pasiūlos ir paklausos disproporcijos vidaus  rinkoje susidaro jų perteklius. Pirmiausia tai pasakytina apie maistinius (I ir II klasės) kviečius. Maistinių kviečių paklausa vidaus rinkos reikmėms - kvietinių miltų ir kruopų gamybai - vidutiniškai per metus sudaro ne daugiau kaip 280 tūkst. t  arba apie 20 proc. šalyje išauginamo kviečių derliaus.

Pastaruoju metu pastebima, kad Lietuvoje vis daugiau grūdų sunaudojama gyvulininkystės reikmėms. Kaip rodo 1999–2004 metų grūdų suvartojimo struktūros analizė, gyvulininkystė yra vienas imliausių rinkos segmentų - apie 57 proc. šalies ūkiuose išaugintų grūdų buvo skirta pašarams.

Kaip informavo direktorius Rimantas Krasuckis, siekiant užtikrinti grūdų pasiūlos-paklausos balansą šalyje, dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms buvo parengtos grūdinių augalų pasėlių struktūros rekomendacijos 2005 – 2010 metams. Pavyzdžiui, siūloma, kad  kviečiais būtų apsėjama iki 220 tūkst. ha arba  iki 23 proc. bendro grūdinių augalų pasėlių plotų, kai šiuo metu apsėjama 40 proc. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, žemės ūkio veiklos subjektai bus skatinami mažinti kviečių pasėlių plotus ir plėsti rapsų, žieminių miežių, avižų, grikių, kvietrugių, salyklinių miežių, saldžiųjų lubinų plotus.

 Įgyvendinant Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo nuostatas, parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa. Pagal biodegalų gamybos plėtros finansavimo 2005 m. taisykles, Kaimo rėmimo programos lėšomis paramos gavėjams kompensuojama 160 Lt už rapsų grūdų toną ir 60 Lt už javų grūdų toną. Plėtojant biodegalų gamybą, ši parama skiriama gamintojams siekiant palaikyti minėtų grūdų supirkimo kainas. Biodegalų gamybai šiais metais bus nupirkta beveik 33 tūkst. t rapsų ir 30 tūkst. t javų, o perdirbta apie 30 tūkst. t rapsų ir apie 25 tūkst. t javų. Numatoma, kad iki 2010 m. grūdų poreikis biodegalų gamybai išaugs iki 260 – 300 tūkst. tonų.

  Perspektyvus yra ir salyklinių miežių auginimas, nes jų paklausa kasmet auga. Lietuvos salyklo gamintojai šiuo metu jau susiduria su salyklinių miežių stygiumi.

Įvertinant tai, kad prekinių kviečių pasiūla kasmet viršija jų paklausą, privatūs ūkio subjektai imasi naujų jų panaudojimo projektų. Štai AB ,,Malsena“  parengė ir įgyvendina krakmolo iš kviečių gamybos projektą. Įgyvendinus šį projektą, techninio krakmolo gamybai planuojama panaudoti iki 200 tūkst. t  kviečių.

„Norint išvengti didelių grūdų rinkos kainų pokyčių dėl pasiūlos ir paklausos disproporcijos,  tiek žemės ūkio veiklos subjektus, tiek žemės ūkio savivaldos institucijas Žemės ūkio ministerija nuolat ragina sudarinėti išankstines grūdų pirkimo sutartis“, - pabrėžė Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.



[1]  Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos specialistai suteiks informaciją: Vilniuje – tel. (8 5) 231 40 85, Joniškyje – tel. 8 613 84489, Marijampolėje – tel. (8 343) 56 471, Šiauliuose – tel. (8 41) 43 28 12, Panevėžyje – tel. (8 45) 46 28 87, Rokiškyje – tel. (8 458) 51 595, Klaipėdoje – tel. (8 46) 41 24 42, (8 46) 39 94 31. 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas
spauda@zum.lt