Gera žinia iš ES Tarybos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų sesijos - ministrė K. Prunskienė apie derybų dėl cukraus reformos eigą ir kompromisus Lietuvos naudai

GERA ŽINIA IŠ ES TARYBOS ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MINISTRŲ SESIJOS - MINISTRĖ K. PRUNSKIENĖ APIE DERYBŲ DĖL CUKRAUS REFORMOS EIGĄ IR KOMPROMISUS LIETUVOS NAUDAI

Antradienį, lapkričio 22 d. Europos Komisijos narė p. M. Fisher Boel ir pirmininkaujančios šalies – Jungtinės Karalystės ministrė p. Margaret Beckett pristatė kompromisinį cukraus reformos pasiūlymą. Ministrės K. Prunskienės nuomone, šis pasiūlymas lyginant su ankstesniu iš esmės pagerina Lietuvos cukraus sektoriaus situaciją, nes:

·         cukraus kainų mažinimas yra išdėstytas per 4 metų laikotarpį. Ketinimas mažinti cukraus kainą 39 % turėtų būti pasiektas tik ketvirtais reformos metais, iki kurių ženkliai išaugs kainų mažėjimo švelninimas tiesioginėms išmokoms už pasėlių hektarą. 2006/2007 m. bus startuojama su 20 proc. kainų sumažinimu. Esant 60 proc. tiesioginių kompensacijų cukrinių runkelių augintojų nuostoliams ir atsižvelgus į tiesioginių išmokų augimą, cukrinių runkelių augintojų pajamos už 1 toną 2006/2007 m. sumažės tik 6 proc.

·         atsisakoma ir nuo galimybės cukraus fabrikams mokėti iki 10 proc. mažesnes nei  referencinės kainas už cukrinius runkelius esant nepalankioms cukraus rinkos sąlygoms;

·         daugiau lankstumo, didesnė šalių narių įtaka ir palankūs pokyčiai numatyti formuojant ir naudojant cukraus sektoriaus restruktūrizavimo fondą, iš kurio turėtų būti dengiami nuostoliai pasitraukiantiems iš rinkos cukraus gamintojams. Aukštas restruktūrizavimo išmokų dydis – 730 eurų /t cukraus išlaikomas ne vienerius, o dvejus pirmuosius metus. Per kitus dvejus metus jis mažinamas iki 520 eurų/t. Kartu siekiant subalansuoti abiejų sektoriaus padalinių interesus (pirmoji tai siūlė Lietuva), ne mažiau 10 proc. fondo lėšų bus skiriama runkelių augintojų pasitraukimo iš rinkos nuostoliams ir naujų investicijų poreikiams kompensuoti. Ministrė K. Prunskienė džiaugiasi, kad jos savalaikiai pateiktas pasiūlymas vietoje 4,68 eurų/t cukrinių runkelių mokėti realius nuostolius dengiančią 15 eurų/t išmoką yra beveik pasiektas. Siūlomų ne mažiau 10 proc. nuo restruktūrizavimo fondo lėšų turėtų sudaryti apie 10 eurų/t., tačiau tai nėra riba. Ji gali būti pasirinkta ir 15 eurų/t dydžio. Be to, dar 15 proc. restruktūrizavimo fondo lėšų gali būti skiriama valstybėms narėms kitoms priemonėms, regionuose, kuriuos neigiamai paveikė restruktūrizavimo procesas. Kai šios priemonės skirtos infrastruktūros plėtrai, galimas net 100 proc. pagalbos intensyvumas, tame tarpe 80 proc. iš ES lėšų.

·         Lietuvai galės būti išskirta papildoma cukraus C kvota (siūloma 9 tūkst. t.), kurios pageidauja Lietuvos gamintojai. Ši kvota sušvelnintų tą aplinkybę, kad Lietuva neturi B kvotos. Ministrė pažymi, kad einant savanoriško restruktūrizavimo keliu, kvotų vaidmuo gerokai sumažėja, nes jos nuo 2009 m. nebeapsaugos gamintojų nuo didelės konkurencijos su trečiųjų šalių cukrumi, kurio patekimo į rinkas liberalizavimą numato susitarimo su PPO vykdymas. Iki to termino, bus kontroliuojamas cukraus importas per jo kvotavimą ir cukraus kilmės priežiūrą, siekiant išvengti cukraus reeksporto į ES.

Lietuvos delegacija supranta, kad EK pastangos rasti kompromisą tarp šalių ir suformuoti subalansuotą cukraus sektoriaus modelį yra nukreiptas šiam sektoriui išsaugoti, pirmiausia padarant neišvengiamas korektyvas kainų konkurencingumą užtikrinti, jas priartinant prie pasaulinių kainų.

Atsižvelgiant į aukštą dabartinį cukraus sektoriaus pelningumą Lietuvoje ir paskutinį siūlomą cukraus reformos turinį, jo pakoreguotus punktus, ministrės K. Prunskienės nuomone, cukraus gamyba iš Lietuvos neturėtų pasitraukti, o cukrinių runkelių auginimas ir toliau turėtų likti viena pelningiausių augalininkystės šakų.

Savo pasisakyme Žemės ūkio ministrė išdėstė Lietuvos požiūrį į mums palankias reformos turinio korektyvas, o taip pat ir į tuos punktus, kurie dar galėtų būti patobulinti, kad šalys narės pasiektų bendrą sutarimą. Ar bus pasiekta papildomų korektyvų Lietuvos naudai, paaiškės šiandien popietėje po trišalio susitikimo su EK ir pirmininkaujančios šalies atstovais.