Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai pasiekė sutarimą dėl žuvininkystės sektoriaus finansavimo po 2013 metų

Data

2012 10 25

Įvertinimas
0

Spalio 24 d. ryte, po beveik dvi paras vykusių derybų ir diskusijų, Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai pasiekė dalinį bendrą požiūrį dėl 2014-2020 metų finansinio instrumento žuvininkystės sektoriuje. Vadinamasis Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondas pakeis dabartinį Europos žuvininkystės fondą, taikomą 2007-2013 metų laikotarpiu.

Pasiektame bendrame ES valstybių požiūryje numatytos tokios paramos priemonės:

  • Susijusios su žvejyba – parama inovacijų kūrimui ir diegimui, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimui, konsultacijoms, žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo palaikymui, investicijoms skirtoms pridėtinei vertei kurti, investicijoms į laivus skirtoms poveikio aplinkai mažinimui, tame tarpe ir variklių modernizavimui,  ir žvejybos selektyvumo didinimui,  žvejybos veiklos diversifikavimui, jaunų žvejų verslo pradžiai, žuvų išmetimo į jūrą draudimo įgyvendinimui ir MSY (didžiausio tausios žvejybos lygio) siekio įgyvendinimui, esantiems uostams ir iškrovimo vietoms, laivų laikinam ir visiškam laivų veiklos nutraukimui. 
  • Susijusios su akvakultūra – plačios paramos galimybės akvakultūros įmonių steigimui ir modernizavimui, naujai numatyta ir labai svarbi sektoriui parama pridėtinės vertės kūrimui ir veiklos diversifikavimui, inovacijų kūrimui ir diegimui, konsultacijoms, bendradarbiavimui bei aplinkosauginėms ir gyvūnų gerovės priemonėms.
  • Tvari žuvininkystės regionų plėtra.
  • Su rinkodara ir perdirbimu susijusios priemonės.
  • Parama duomenų rinkimui ir kontrolei.

Lietuva buvo viena iš keturių ES valstybių, nepritarusi bendram požiūriui. Pagrindinė Lietuvos nepritarimo priežastis – ministrų sutarime nebuvo įtrauktos priemonės, kuriomis būtų galima remti žvejybos laivų atnaujinimą – senų laivų pakeitimą naujesniais. Tokios priemonės būtų sudariusios realią galimybę siekti tvarios, energetinius išteklius  taupančios ir mažesnį poveikį aplinkai darančios žvejybos veiklos. Lietuva kartu su Slovėnija ir Belgija buvo parengusios siūlymo projektą, kaip tokia priemonė galėtų atrodyti ir kokiomis sąlygomis parama laivų keitimui galėtų būti teikiama, šis siūlymas sulaukė Maltos, Latvijos ir Portugalijos palaikymo, tačiau šio palaikymo nepakako.

Europos Komisija, parengusi reglamento siūlymą dėl Europos jūrinių reikalų ir žuvininkyste fondo,  yra prieš laivyno atnaujinimo priemones, ji teigia, kad tokios priemonės yra nesuderinamos su tausios žvejybos ir žvejybinių pajėgumų subalansavimo tikslais.

Viena daugiausiai ministrų diskusijų sukėlusių temų buvo fondo lėšų paskirstymo tarp valstybių kriterijai. Skirtingos nuomonės išryškėjo dėl keleto kriterijų įtraukimo: užimtumo ir gamybos lygio žuvininkystės produktų perdirbime, mažos apimties priekrantės laivyno dalies, gėlųjų vandenų akvakultūros ir jos potencialo, 2007-2013 metų Europos žuvininkystės fondo lėšų įsisavinimo.  Kaip į šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama skirstant lėšas valstybėms narėms, dar nėra sutarta. Manytina, kad kriterijų diskusijos bus pratęstos, kai bus patvirtintas bendras viso fondo biudžetas. Dėl likusios reglamento projekto dalies: sąvokų apibrėžties, valdymo ir administravimo sistemos, bei jau minėtų paramos paskirstymo šalims narėms  kriterijų – bendro požiūrio bus siekiama jauAirijos pirmininkavimo metu

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sustiprėjo Europos Parlamento vaidmuo teisėkūroje. Skirtingai nuo dabartinio Europos žuvininkystės fondo, kuris buvo priimtas Europos Sąjungos tarybos, būsimasis Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondas bus priimamas bendru Europos Sąjungos tarybos ir Europos Parlamento sprendimu. Europos Parlamento Žuvininkystės komitete balsavimas dėl būsimojo fondo numatytas kitų metų vasario 18 d.