Europos Komisijos rekomendacijos padės Lietuvai geriau pasirengti ateities pokyčiams
Po kelis mėnesius trukusio intensyvaus bendradarbiavimo, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Europos Komisijos (EK) atstovai susitiko aptarti esminių Bendrosios žemės ūkio politikos nacionalinių iššūkių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, tvarumui ir kaimo vietovių gyvybingumui naujajame 2028–2034 m. finansiniame laikotarpyje.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitikime pabrėžė, kad bendradarbiavimas su EK leidžia objektyviai įvertinti šalies sektoriaus stiprybes ir silpnąsias vietas. Pasak ministro, pagrindiniai Lietuvos uždaviniai – didinti gamybos potencialą ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
„Mūsų nenustebino EK pateiktos rekomendacijos. Daugelis jose minimų problemų Lietuvoje egzistuoja ne vienerius metus, tačiau atsiranda ir naujų, susijusių su klimato kaita, gyvulių ligų protrūkiais. Pastaruosius 5-ius metus mūsų šalyje patiriama nemažai nuostolių dėl gamtos reiškinių: vėlyvųjų šalnų, sausros, liūčių, kai kur žūsta ir iki 100 proc. derliaus. Puiku, kad technologijos nestovi vietoje, atsiranda naujų prevencinių priemonių. ŽŪM komanda dabar rengia Strateginio plano pakeitimus – žemės ūkio sektoriui ruošiame naujas prevencines priemones, kad sumažintume gamtines rizikas ir nuostolingumą“, – sakė ministras.
Remiantis EK analize, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pastarąjį dešimtmetį daugėjo vidutinių ūkių, tačiau gamybos įvairinimas išlieka ribotas. Ekspertai pastebi pavojingą pajamų nestabilumo, priklausomybės nuo išmokų ir kitų subsidijų, paramos koncentracijos stambių ūkių rankose tendenciją. Susitikimo metu pabrėžta, kad būtina skatinti ūkininkų bendradarbiavimą ir kooperaciją, nes menkos derybinės galios neleidžia ūkininkams gauti teisingos kainos už savo produkciją.
Kita kritinė diskusijų tema – senstanti kaimo bendruomenė. Nors Lietuva jauniesiems ūkininkams skiria didesnę biudžeto dalį (3,6 proc.) nei ES vidurkis, jaunų ūkininkų (iki 40 m.) dalis išlieka ties 12 proc. riba. Ateityje turėsime skirti daugiau dėmesio norintiems pradėti ūkininkauti.
Anksčiau Lietuvoje investicijos buvo kreipiamos į didelius prekinius ūkius, generuojančius pagrindinį aprūpinimą maistu, o po 2028 metų Europos Komisija rekomenduoja kurti modelius, sudominsiančius jaunus žmones įkurti, modernizuoti ūkius ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. „Vertindami visus rezultatus, mes sugalvojome pagalbos schemą jaunimo, ypač smulkių ūkių, įsikūrimui, kai ūkis perimamas iš vyresnio ūkininko. Nekantriai laukiame, kad EK pritartų mūsų pasiūlytai schemai“, – sakė ministras.
Susitikime daug dėmesio skirta ir žemės ūkio tvarumui. EK analizėje nurodoma, kad žemės ūkis generuoja apie 30 proc. visų šalies ŠESD emisijų. EK kaip iššūkius Lietuvai mato būtinybę toliau mažinti ŠESD emisijas, gerinti vandens telkinių būklę, stiprinti bioįvairovės apsaugą. Analizėje konstatuojama bloga drenažo sistemų būklė, taip pat siūloma skirti dėmesį ekologinio ūkininkavimo plėtrai.
Kalbant apie modernizaciją, pastebėta, kad nors lietuviai pasižymi gerais skaitmeniniais įgūdžiais, tiksliojo ūkininkavimo technologijas naudoja tik 3,1 proc. ūkių (ES vidurkis – 17 proc.).
Taip pat kalbėta apie šiuolaikinius saugumo iššūkius, įskaitant hibridines grėsmes bei būtinybę didinti ūkių ir kaimo bendruomenių atsparumo ir saugumo stiprinimą.
Tolesni žingsniai
Kelias valandas trukusiame konstruktyviame dialoge abiejų pusių atstovai aptarė daug aktualių temų. Į Lietuvos pateiktas pastabas bus atsižvelgta rengiant galutinį rekomendacijų* paketą. Nors šios rekomendacijos dar bus derinamos su kitomis Europos Komisijos tarnybomis, susitikimas tapo svarbiu atskaitos tašku, padėsiančiu Lietuvai geriau pasirengti ateities pokyčiams.
„Šis dialogas su EK yra ne kontrolės mechanizmas, o partnerystė, siekiant, kad Lietuvos kaimo vietovės išliktų gyvybingos, o žemės ūkis – tvarus ir modernus,“ – reziumavo ministerijos atstovai.
*Pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo nustatomos ES paramos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygos, nustatyta, jog EK priima BŽŪP nacionalines rekomendacijas, kuriose kiekvienai valstybei narei pateikiamos gairės dėl su BŽŪP susijusių konkrečių tikslų įgyvendinimo jos nacionalinės ir regioninės partnerystės plane (NRP), prieš valstybėms narėms pateikiant šiuos planus. BŽŪP nacionalinės rekomendacijos grindžiamos tokiais principais kaip indėlis į sąžiningas ir pakankamas ūkininkų pajamas, kartų kaitos skatinimas, klimato srities veiksmų stiprinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus ūkininkavimas ir gyvūnų gerovės didinimas, atsparumo, ūkininkų pasirengimo ir gebėjimo įveikti krizes ir riziką didinimas, prieigos prie žinių didinimas ir inovacijų bei skaitmeninės pertvarkos spartinimas.