Estai iš lietuvių mokosi bendruomeniškumo
Data
2007 03 14
Įvertinimas
Žemės ūkio ministerija
2007-03-14
ESTAI IŠ LIETUVIŲ MOKOSI BENDRUOMENIŠKUMO
Žemės ūkio ministerijoje praėjusią savaitę lankėsi Estijos programos „Leader“ informacijos centro ir vietos veiklos grupių atstovai, norėdami pasisemti patirties, kaip burti vietos veiklos grupes, kurti integruotas kaimo plėtros strategijas ir jas įgyvendinti, kaip administruoti Leader + pobūdžio priemonę, kad ES paramos lėšos būtų panaudotos veiksmingai ir pasiekta norimų rezultatų. Probleminius klausimus svečiai aptarė su ministerijos Kaimo plėtros departamento, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojais, susitiko su Aukštaitijos vietos veiklos grupės atstovais, aplankė Utenos rajono Leliūnų kaimo bendruomenę.
Estijos programos „Leader“ informacijos centro ekspertė Ivika Nogel, apibūdindama vizito tikslą, pabrėžė, kad Lietuva jau yra sukaupusi dviejų metų vietos veiklos grupių (VVG) gyvavimo patirtį, todėl jie norėtų įsigilinti, kaip veikia „Leader +“ pobūdžio priemonė Lietuvoje, kokia yra paties Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro struktūra, susipažinti su VVG patirtimi, išsiaiškinti, kaip paskatinti žmones į jas burtis, kaip įtraukti savivaldybių ir verslo atstovus. „Estijoje dar nesame nutarę, kaip plėtosis „Leader programa“, kaip pasinaudosime paramos lėšomis, kokia bus jų administravimo sistema. Kurti integruotas kaimo plėtros strategijas vietos veiklos grupėms reikia turėti nemažai specifinių žinių, kurių mums trūksta, todėl labai įdėmiai mokomės iš Lietuvos. Estijos padėtis labai nevienareikšmiška. Vienur bendruomenės jau gana aktyvios, tačiau dar daugelis savivaldybių iki šiol tebemano, kad jos geriausiai žino, ko reikia žmonėms“, – padėtį Estijos kaimo gyvenvietėse charakterizavo Ivika Nogel. Pasak jos, savivaldybių pareigūnai teigia, kad žmonių būrimas į bendruomenes brangiai kainuoja ir atima per daug laiko, tuo tarpu tie, kurie tiki žmonių bendros veiklos idėja, neišmano, nuo ko pradėti, kaip paskatinti kaimo gyventojus burtis ir imtis atsakomybės už savo pačių gyvenimą. „Tikimės, kad iš šio vizito parsivežta patirtis, gyvi pavyzdžiai padės įtikinti skeptikus, manančius, kad žmonės patys nepajėgūs daryti įtakos pokyčiams, priimti sprendimus ir bendrai kurti savo ateitį“, – akcentavo Estijos programos „Leader“ informacijos centro ekspertė Ivika Nogel. Ekspertė sakė, kad jų grupei labai didelį įspūdį padarė susitikimas su Aukštaitijos vietos veiklos grupės atstovais. Svečiai iš pirmų lūpų išgirdo, kaip būrėsi bendruomenės ir vietos veiklos grupės, kaip žmonės, pasiekę pirmųjų bendros veiklos rezultatų, patikėjo bendruomeniškumo jėga ir galia, kaip patys išmoko kurti strategijas. Ivikos Nogel nuomone, jiems aktualus ir dar vienas klausimas, dėl kurio estai diskutuoja su labiau patyrusiais kolegomis iš Lietuvos, tai kaip visoms suinteresuotoms pusėms – bendruomenėms, savivaldybių bei verslo atstovams – susitarti ir rasti vieningą sprendimą, kad ES parama būtų panaudota ten, kur jos labiausiai reikia.
Kaimo plėtros programos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Sigutė Ramanauskaitė, supažindinusi svečius iš Estijos su Lietuvos kaimo plėtros 2007–
Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro prie ŽŪM grupės vadovė Jūratė Spruntulienė, apibendrindama šį dvišalį susitikimą, informavo, kad gegužę planuojama rengti konferenciją „Programos Leader pasiekimai ir perspektyvos Baltijos šalyse“, kurioje Lietuva ne tik pasidalys patirtimi su kaimyninėmis šalimis, bet ir pasisems patyrimo iš kitų Europos Sąjungos šalių, gerokai seniau pradėjusių įgyvendinti Leader metodą.
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8~5) 239 10 18; el. paštas [email protected]