ES parama – viduriniajam sluoksniui stiprinti

Data

2005 11 24

Įvertinimas
0

Žemės ūkio ministerija


2005-11-24

 

ES PARAMA – VIDURINIAJAM SLUOKSNIUI STIPRINTI

 

Žemės ūkio ministerija, rengdamasi  2007-2013 finansiniams metams, stengiasi sudaryti sąlygas viduriniajam sluoksniui kaime sustiprėti. Kad kuo daugiau ūkininkų pasinaudotų ES žemės ūkiui skiriamais pinigais,  siūloma nustatyti paramos teikimo limitus ne tik priemonėms, bet ir sektoriams bei paraiškų surinkimo etapams. 

 

Nacionalinė strategija rengiama nežinant paramos dydžio

„ES biudžetas formuojamas septynmečiui. Pirmiausia suskaičiuojami poreikiai ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi narių šalių įnašai. Lietuva ES nare tapo septynmečio viduryje, todėl parama mums buvo skaičiuojama trejiems metams“, - kodėl, įstojus į ES, mūsų šalies ūkininkai naudojosi tik trimete programa, komentuoja žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, pabrėždama, jog šiuo metu rengiama Nacionalinė kaimo plėtros strategija, kurioje numatoma, kaip Lietuva panaudos ES žemės ūkiui remti skirtas lėšas 2007-2013 metais. Nors ES biudžetą buvo planuota patvirtinti pirmininkaujant Liuksemburgui, tačiau, viršūnėms nesusitarus, Nacionalinę kaimo plėtros strategiją ir Kaimo plėtros planą tenka rengti, nežinant konkrečios paramos sumos.

Pasak D.Miniataitės, Nacionalinės kaimo plėtros strategijos projektą planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o iki pavasario – ir Kaimo plėtros plano projektą. Žemės ūkio ministerija, norėdama užtikrinti efektyvesnį ES paramos panaudojimą, visus šiuos dokumentus rengia kartu šakinėmis ministerijomis, kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Rengiant Nacionalinės kaimo plėtros strategijos ir Kaimo plėtros plano projektus aktyviai dalyvauja Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių ir Kaimo bendruomenių asociacijos, Žemės ūkio rūmai ir kitos žemdirbius atstovaujančios organizacijos. „Visi rengiami dokumentai yra Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje - www.old.zum.lt (Parama pagal 2007-2013 metų kaimo plėtros priemones), - aktyviau dalyvauti rengiant naujuosius ES paramą reglamentuojančius dokumentus, kurių tikslas – efektyviai naudojant ES paramą didinti mūsų šalies ūkių konkurencingumą, modernizuoti žemės ūkio produkcijos gamybą ir taupiau naudoti gamtos išteklius, kviečia D.Miniataitė.- Parengtus dokumentus mes privalome derinti su ES Komisija, todėl turime atsižvelgti į  Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) Tarybos reglamentą“.

 

Keturios paramos kryptis

Skirtingai nuo šio finansinio periodo, kai parama mūsų šalies žemės ūkiui buvo teikiama, vadovaujantis 2004-2006 metų Kaimo plėtros planu (KPP) ir Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentu (BPD), 2007-2013 metais ES paramą reglamentuos vienas dokumentas, kurio priemonės bus finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Žuvininkystės sektoriui paliekamas atskiras fondas. „Parama bus teikiama pagal keturias pagrindines kryptis. Žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumui didinti turi būti skirta ne mažiau kaip 10 proc., aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 25 proc., gyvenimo kokybei kaime ir kaimo ekonomikai įvairinti – ne mažiau kaip 10 proc., ir Leader programai – 2,5 proc. visos ES žemės ūkiui skirtos paramos, - būsimą paramos teikimo metodiką komentuoja D.Miniataitė.- Kadangi visos priemonės bus finansuojamos iš vieno fondo, naujajame dokumente bus galima labiau subalansuoti atskirų priemonių finansinius srautus. Kaip rodo patirtis, Lietuvoje labai gerai yra panaudojama parama, teikiama pagal BPD, bet kai kurios priemonės, finansuojamos pagal KPP, nelabai paklausios ir pinigai panaudojami šiek tiek vangiau. Kai parama bus reglamentuojama vienu dokumentu, galbūt daugiau lėšų galėsime panaudoti investicinėms programoms, ūkiams ir žemės ūkio produkcijos perdirbimui modernizuoti“.

 

Remiamų priemonių bus daugiau

Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Virginija Žoštautienė, 2007-2013 m. planuojama remti visas jau šiame periode esamas priemones. „Be to, atsiranda ir naujos priemonės. Viena jų – ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose. Valstybė narė turi pasitvirtinti programas, o ūkininkai bei žemės ūkio įmonės, dalyvaudami šiose programose ir propaguodami sveiką maistą, penkerius metus galės gauti paramą. Kita nauja priemonė – parama gamintojų grupėms. Bus parengtos nacionalinės taisyklės, kuriose bus nustatyta gamintojų grupių sudarymo tvarka. Parama bus teikiama taip pat penkerius metus. Paramos dydis priklausys nuo gaminamos produkcijos rūšies, įmonės apyvartos, - numatomas naujas priemones, kurioms bus teikiama ES parama, pristato V.Žoštautienė. - Pagal dabartinį pasiūlymą išsiplėtė parama miškų plėtrai. Per šį finansinį periodą pasinaudoti ES parama galėjome tik apželdindami žemės ūkio paskirties ir geros agrarinės būklės žemę, kitame periode – pasinaudodami ES lėšomis mišku galėsime apželdinti ir apleistas žemes“.

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė V.Žoštautienė, numatoma parama ir mikroįmonėms, susijusioms su maisto produktų gamyba ir ne pačių užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimu, kaimo vietovėje įkurti.

Didesnės paramos sulauks ir vietos veiklos grupės (VVG). Joms numatoma parama kaimui atnaujinti. „VVG savo strategijoje galės numatyti kaimui svarbių objektų sutvarkymą ir tam gauti ES paramą. Tai ir poilsio zonų įrengimas, vandentvarka, infrastruktūra, pastatų fasadų sutvarkymas“, - pabrėžia V.Žoštautienė.

Kadangi šiame finansiniame periode mūsų šalies amatininkai nepanaudoja jiems numatytas lėšas, kitame septynmetyje, pasak V. Žoštautienės, parama bus teikiama kaimo bendruomenių įsteigtiems amatų centrams.

 

Mažesnė paramos suma – daugiau ją gavusiųjų

Pasak žemės ūkio ministerijos sekretorės D.Miniataitės, paramos teikimas koreguojamas atsižvelgiant į šio finansinio periodo patirtį ir išryškėjusias klaidas. „Matome, kad šiame finansiniame periode kartu su SAPARD fondo teikiamomis galimybėmis parama investiciniams projektams pasinaudojo tik apie trys tūkstančiai pareiškėjų. Mūsų tikslas – pasinaudojant ES parama sudaryti sąlygas viduriniajam sluoksniui kaime sustiprėti, todėl kitame septynmetyje siūlome vienam subjektui per visą septynerių metų laikotarpį skirti ne daugiau kaip 700 tūkst., o perdirbimui –   milijono litų, - sako D.Miniataitė. – Be to, tiems pareiškėjams, kurie jau pasinaudojo SAPARD ar BPD parama, siūlome gautą paramos sumą atimti iš prašomos sumos. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas prašo maksimalios 700 tūkst. litų paramos, bet pagal SAPARD ir BPD yra gavęs 400 tūkst. Lt, 2007-2013 m. jis begaus tik 300 tūkst. Lt.  Matome, kad dabartiniame laikotarpyje iškilo problemų dėl sektorių aktyvumo. Vieni, būdami aktyvesni jau per pirmuosius paraiškų teikimo etapus, gavo paramos tiek, kiek pageidavo, o pasyvesniesiems jos nebeliko. Todėl kitame finansiniame periode stengsimės subalansuoti paramą tarp sektorių ir tarp atskirų paraiškų surinkimo etapų“.

 

Kaimai neturi tuštėti

Mažėjantis kaimo žmonių užimtumas žemės ūkyje, pasak žemės ūkio ministerijos sekretorės D.Miniataitės, neturi naikinti kaimų. „ES nuostata - gyventojų pasiskirstymas būtų tolygus. Kol kas Lietuvos kaime gyvena apie trečdalis žmonių ir tai yra gerai, todėl mūsų tikslas tą skaičių išsaugoti,- sako D.Miniataitė, pabrėždama, kad tam labai svarbu yra naujų darbo vietų kaime kūrimas.- Pirmiausia, kaime žmonėms trūksta bendrųjų paslaugų. Prastos susisiekimo galimybės ir apskritai, kaime gyvenimo standartai žymiai prastesni. Todėl, pasinaudojant 2007-2013 metų ES parama, kaime reikia steigti darbo vietas, nesusijusias su žemės ūkiu. Žinoma, visko negalima finansuoti iš kaimo plėtrai skirto fondo, tačiau tam yra kiti struktūriniai fondai. Tai Europos regioninės plėtros ir Europos socialinės plėtros fondai. Pavyzdžiui, Socialinės infrastruktūros, kaimo žmonių gerovę užtikrinantys projektai turi būti finansuojami iš regioninės plėtros fondo, o iš socialinio fondo - kaimo žmonių perkvalifikavimas. Manome, kad apie 20 tūkst. darbuotojų, kurie šiandien dirba tikrajame žemės ūkyje, turėtų pakeisti savo kvalifikaciją: dirbti kaime, bet ne žemės ūkyje“.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 16,  faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt