ES parama perdirbėjams – neišnaudotos galimybės

Data

2005 10 25

Įvertinimas
0

 

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-10-25

 

ES PARAMA PERDIRBĖJAMS – NEIŠNAUDOTOS GALIMYBĖS

 

Iki spalio 31 d. priimamos paraiškos paramai pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“. Tai vienintelė 2004-2006 m. priemonė, remianti žemės ūkio produkcijos perdirbimo modernizavimą. Nuo šių metų birželio mėnesio Žemės ūkio ministerija ypač palankias sąlygas pasinaudoti ES parama suteikė  biodegalų gamybos pirminės žaliavos perdirbėjams.

 

Lengvata biodegalų gamintojams

2004-2006 m. priemonei „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ numatyta 103 mln. 978 tūkst. litų. Maksimali paramos suma vienam projektui – 3 mln. 453 tūkst. litų. Į ES paramą pagal šią priemonę gali pretenduoti pieną, mėsą, augalininkystės, daržininkystės ir sodininkystės produkciją perdirbančios įmonės ir kooperatinės bendrovės, norinčios modernizuoti ir racionalizuoti žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, pagerinti konkurencingumą ir padidinti pridėtinę vertę. Pareiškėjas žemės ūkio produkcijos perdirbimu turi užsiimti ne mažiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo ir iš to gauti ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų. Per pirmuosius du paraiškų paramai gauti teikimo etapus išnaudotos  ne visos šios priemonės suteiktos galimybės. Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo tik 25 paraiškas, o pareiškėjų prašoma bendra suma - apie 61 mln. litų.  „Daugelis žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių gamybą modernizavo dar iki įstojimo į ES. Ypač gerai pasirengė pieno perdirbėjai. Buvo likusios pora įmonių, kurioms dar reikėjo investicijų ES reikalavimams pasivyti“, - perdirbėjų aktyvumo sumažėjimą aiškina Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo direktoriaus pavaduotoja Nijolė Maksimavičienė.

Šiame finansiniame periode pagal BPD priemonę  remiamas pieno atliekų perdirbimas ir tvarkymas, specializuotų pieno produktų transporto priemonių, naujų pieno perdirbimo įrenginių ir mechanizmų, būtinų aplinkosaugos, veterinarijos ir higienos standartams diegti, įsigijimas. Paramos teikimo sutartys jau pasirašytos su AB „Kelmės pienas“, įgyvendinančia projektą „ES reikalavimų įgyvendinimas ir gamybos modernizavimas“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“, įgyvendinančia projektą „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimas ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“. Pastatams statyti ar rekonstruoti parama pieno perdirbimo įmonėms neteikiama.

Parama neteikiama ir skerdyklų statybai bei rekonstravimui, nes jos, pasinaudojant SAPARD programa, buvo modernizuotos integracijos į ES laikotarpiu. Pagal BPD priemonę  „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ parama skiriama pačioms mėsos perdirbimo įmonėms. Pagal šią priemonę parama mėsos perdirbimui modernizuoti jau skirta UAB „Stragutės mėsa“, UAB „Daivida“, UAB „Geras skonis“.

Pasinaudoti šios priemonės parama gali ir javų, linų, baltyminių ir aliejinių augalų, vaisių, uogų, daržovių, bulvių ir grybų perdirbėjai. Paramos teikimo sutartys pasirašytos su UAB „Šiaulių agrokoncernas“ grūdų terminalui Šeduvoje įkurti, AB „Kauno grūdai“ malūnui rekonstruoti, įrengiant miltų mišinių gamybos ir sėlenų aruodus.

Palankios sąlygos paramai gauti suteiktos vystantiems pirminį rapsų perdirbimą biodegalų gamybai. Iš pareiškėjų nereikalaujama ne mažiau kaip vienerius metus užsiimti žemės ūkio produkcijos perdirbimu ir iš to gauti pusę visų pajamų. Pasinaudodami ES struktūrinių fondų lėšomis pirminį rapso perdirbimą biodegalų gamybai vysto UAB „Pasvalio agrochemija“ ir UAB „Arvi cukrus“.

 

Laukiamas kooperatyvų aktyvumas

Kol kas aktyviausiai į šią paramą pretenduoja akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Per du etapus paraišką pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ paramai gauti pateikė tik vienas kooperatyvas. „Kadangi paraišką pateikėme per antrąjį etapą, kol kas nežinome, ar mums bus skirta parama. Projektas dar vertinamas. Už ES paramą norime imtis pirminio rapsų perdirbimo biodegalų gamybai. Planuojame nusipirkti porą presų, filtrą, esterifikavimo įrenginius. Visa ši įranga kainuoja apie 4 mln. Lt. Iš tos sumos 1,3 mln. Lt  tikimės gauti iš struktūrinių fondų pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“. Šiam projektui mes pradėjome rengtis prieš trejus metus. Jau investavome apie 1,5 mln. Lt, rekonstravome pastatą“,- pasakoja Jonavos rajone įsikūrusios akcinės bendrovės „Biodyzelis“ vadovas Algimantas Kubilius. Gavusi paramą ir įgyvendinusi projektą kooperatinė bendrovė „Biodyzelis“ per metus gamins 500 tonų biodegalų. Aktyviau siekti paramos ne tik pirminiam rapsų, bet ir kitos produkcijos perdirbimui bei rinkodarai gerinti žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, ypač kooperatyvai kviečiami per šį paraiškų teikimo etapą.

 

Finansuojami beveik visi projektai

Nacionalinė mokėjimo agentūra paramos teikimo sutartis jau pasirašė su dešimčia pareiškėjų, pateikusių paraiškas per pirmąjį etapą. Šiuo metu vertinamos per antrąjį etapą pateiktos paraiškos. NMA Projektų vertinimo skyriaus vedėjos Irenos Lankauskienės teigimu, atmestos vos kelios paraiškos. Pagrindinė priežastis - pateikti projektai neatitiko ekonominio gyvybingumo reikalavimų ar juose nebuvo pagrįstas investicijų būtinumas. „Vertinant paraiškas atsižvelgiama ir iš kokių šalių įsigytą žaliavą įmonė perdirba. Kai pareiškėjas perdirba daugiau kaip 10 proc. iš trečiųjų šalių įsivežtos žaliavos,  parama nežymiai mažinama, o perdirbantiems 50 proc. ir daugiau - neteikiama“, - pabrėžia I.Lankauskienė.

Maksimalus paramos dydis 45 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, atsiradusios statant, rekonstruojant ar modernizuojant nekilnojamąjį turtą, išskyrus pieno perdirbimo įmones ir skerdyklas, įsigyjant programinę įrangą bei teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus atitinkančius įrenginius, mechanizmus ir techniką. Taip pat kompensuojami ir atlyginimai architektams, inžinieriams ir konsultantams, konsultuojantiems techniniais, ekonominiais ir organizaciniais projekto įgyvendinimo klausimais bei kitos paramos teikimo gairėse numatytos išlaidos.

Vienas pagrindinių paramos teikimo reikalavimų, į kurį bus atsižvelgiama kompensuojant patirtas išlaidas, – įvykdytas projektas turi atitikti ES nustatytus higienos, veterinarijos, sanitarijos, maisto produktų kokybės ir gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos standartus.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 18, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt