Ekspertai sutaria: būtina gaivinti ES gyvulininkystės sektorių

Data

2013 12 06

Įvertinimas
0

 

Gruodžio 3-8 dienomis Briuselyje vyksta tarptautinė žemės ūkio paroda „Agribex“. Pirmą kartą surengta 1909 metais kas antrus metus organizuojama paroda kaskart sutraukia gausų būrį žemės ūkio ir maisto pramonės ekspertų, ūkininkų, mokslininkų iš Beneliukso valstybių, sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Gruodžio 4-5 dienomis parodoje bei jos metu organizuojame simpoziume „Europos gyvulininkystės forumas 2013“ apsilankęs ir pirmininkaujančios Lietuvos vardu tiek dalyvius, tiek organizatorius sveikinęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius pastebėjo, kad paroda ragina susimąstyti apie išties aktualią temą – gyvulininkystės sektoriaus ateitį bei priemones šiai šakai vystyti.   

Gruodžio 4 d. parodoje vykusio gyvulininkystės forumo metu pranešėjai akcentavo tiek teigiamas, tiek neigiamas ES žemės ūkio sektoriaus puses. Europos Parlamento COMAGRI komiteto narys Marc Tarabella pasidžiaugė Lietuvos pirmininkavimo sėkme ir ypatingai pabrėžė atliktą svarbų darbą  - Bendrosios žemės ūkio politikos reformos užbaigimą. Kaip pastebėjo pranešėjas, Lietuvai teko nelengva užduotis – rasti subalansuotus sprendimus dėl daugumos Bendrosios žemės ūkio politikos reformos elementų. Kalbėdamas apie ES žemės ūkį, pranešėjas teigė, jog jį galima galima suskirstyti į dvi dalis – sektorius, kurie laikosi gana gerai ir tuos, kurie reikalauja papildomo dėmesio, paramos bei visų bendro indėlio. Būtent tarp pastarųjų ir patenka ES gyvulininkystės sektorius.

Viceministras M. Kuklierius pastebėjo, kad gyvulininkystės sektorius yra mažiau patrauklus nei augalininkystės ūkininkams, nes jis reikalauja didesnės darbo jėgos ir nenutrūkstamos, nuolatinės veiklos. „Būtent todėl reikia atsižvelgti į naujus iššūkius ir galimybes, įvertinti iš naujo ekonominę bei socialinę sektoriaus svarbą“, – teigė viceministras.

Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, pastebimas padidėjęs mėsos suvartojimas, tačiau duomenys įvairiose šalyse ypač skirtingi/nevienareikšmiai: daugiausia jautienos suvartojama JAV, ES, Kinijoje ir Brazilijoje; vienam gyventojui per metus daugiausia jautienos tenka Argentinoje – 58 kg, JAV – 42 kg, Australijoje – 37 kg; ES vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 16 kg jautienos; Lietuvoje jautienos vartojama itin nedaug (apie 6-8 kg), o pastaraisiais metais jos suvartojimas tesiekia 4 kg. ES per metus pagaminama vidutiniškai apie 8 mln. t galvijienos, importuojama apie 0,3 mln. t, o eksportuojama – 0,25 mln. t, suvartojama – per 8 mln. t. galvijienos (apie 16 kg žmogui per metus).

Maisto darnaus vartojimo požiūriu per didelis mėsos, ypač raudonosios, vartojimas yra vertinamas nepalankiai. Todėl mėsos ir atskirų jos rūšių vartojimo kitimas (mažiau – raudonos, o daugiau – baltos mėsos) yra vienas iš pažangos, siekiant maisto darnaus vartojimo, rodiklių. Tačiau po forumo vykusios diskusijos „Mėsa: daugiau ar mažiau?“ metu taip ir neatsakyta vienareikšmiškai į šį klausimą. Dauguma pašnekovų akcentavo, kad dabartiniais laikais vartotojai ypatingai domisi tuo, ką valgo – jie ieško informacijos apie maisto produktą, žiūri jo sudėtį, vertina poveikį bendrai savijautai bei sveikatai, tad svarbiausia  – pasirinkti subalansuotą mitybą. Viceministras M. Kuklierius teigė, kad neverta spekuliuoti mėsos vartojimo tema, daug svarbiau įvertinti Bendrosios žemės ūkio politikos reformoje numatytą tvarų išteklių naudojimą. „Būtina skirti dėmesį švariosioms bei aplinkai palankioms technologijoms, leidžiančioms užtikrinti efektyvų išteklių panaudojimą, galimos taršos mažinimą, siekti sušvelninti klimato kaitą bei prie jos prisitaikyti, laikytis nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, užtikrinti efektyvų mėšlo bei srutų panaudojimą“, – teigė M. Kuklierius. Būtent šiems klausimams skirtas ypatingas „Agribex“ parodos dėmesys.

Viceministras atkreipė forumo dalyvių dėmesį, kad ES gyvulininkystės sektorius susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos ypač įtakoja keliami aukšti standartai aplinkos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse, šie standartai bus dar aukštesni įsigaliojus reformuotai Bendrąjai žemės ūkio politikai. „Jų įgyvendinimas ir laikymasis reikalauja iš ūkininkų papildomų išlaidų ir investicijų, tuo tarpu gyvulininkystės rėmimas yra gana ribotas. Reformuotoje politikoje numatytos svarbios priemonės gyvulininkystės sektoriui remti: susietoji parama – iki 13 proc. nacionalinio TI voko kiekviena valstybė galės skirti sunkumų patiriamiems sektoriams; vienkartinės išmokos už žemės plotą schema; įvairios kaimo plėtros priemonės (investicijų rėmimas, parama jauniesiems ūkininkams).

Daugumai ES valstybių gyvulininkystės sektorius yra ypatingai svarbus, tad šalys ieško galimybių remti šią šaką nacionaliniu lygiu. Tai yra ir Lietuvos prioritetas. Žemės ūkio ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės plėtros programos projektą. 2013 m. gruodžio 4 d. šį projektą Vyriausynė patvirtino. Programoje nustatomi gyvulininkystės sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai 2014–2020 metams, per kuriuos būtų sukurta palanki aplinka vystyti ir plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją, didinti ūkinių gyvūnų skaičių, suformuoti patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje. Įgyvendinant programą, bus siekiama užtikrinti šiuo metu taikomų paramos priemonių tęstinumą (specialiosios paramos taikymą, toliau mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, remti gyvulininkystės produkcijos gamintojų kooperaciją, teikti valstybės arba nereikšmingą (de minimis) pagalbą, siekiantiems investicinės paramos gyvulininkystės ūkiams pagal Kaimo plėtros priemones suteikti papildomus prioritetinius balus),  tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius akcizais neapmokestinamo kuro įsigijimą (visų ūkinių gyvūnų rūšių laikytojams), taip pat gyvulininkystės ūkiams reikalingų pastatų projektavimo ir statybos procedūras (poveikio aplinkai vertinimas, derinimai su įvairiomis statybas prižiūrinčiomis institucijomis, statybų leidimo gavimas ir t. t.). Įgyvendinus strateginį tikslą, turėtų būti sukurta palanki aplinka vystyti ir plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją, didinti ūkinių gyvulių skaičių, sukurti gyvulininkystės specialistų rengimo, taikomųjų mokslinių tyrimų plėtros ir inovacijų diegimo, žinių perdavimo, konsultavimo sistemą, suformuoti patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 274