Efektyviau naudoti ES lėšas padeda patirtis

Data

2005 11 24

Įvertinimas
0

 

Žemės ūkio ministerija


2005-11-24

 

EFEKTYVIAU NAUDOTI ES LĖŠAS PADEDA PATIRTIS

 

Žemės ūkio ministerija, rengdama 2007-2013 metų ES paramos panaudojimo dokumentus, atsižvelgia į SAPARD, Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) ir Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) įgyvendinimo ypatumus, problemas bei padarytas klaidas. Pasak žemės ūkio ministerijos sekretorės Dalios Miniataitės, nors minėtų programų lėšos panaudotos, bet per mažas jomis pasinaudojusiųjų skaičius, per lėtas ūkių modernizavimo tempas. Ministerija, siekdama, kad kuo daugiau ūkininkų pasinaudotų ES žemės ūkiui skiriamais pinigais,  siūlo nustatyti paramos teikimo limitus sektoriams, paraiškų teikimo etapams ir priemonėms. 

 

Išanalizuoti ankstesniųjų programų ypatumai

„Kaip rodo SAPARD ir BPD programų įgyvendinimas, norint, kad daugiau ūkininkų pasinaudotų ES parama, reikia nustatyti paramos teikimo limitus ne tik priemonėms, bet ir veiklos sritims, sektoriams, paraiškų rinkimo etapams. Pavyzdžiui, vieni sektoriai gavo labai daug paramos, o kitiems lėšų pritrūko. Žemės ūkio ministerijos nuomone, kiekvienam sektoriui reikia nustatyti konkrečią paramos sumą, kurios ribose tos srities pareiškėjai ir varžytųsi. Kitas dalykas -  limitus reikia nustatyti ir kiekvienam paraiškų teikimo etapui. Tai ne tik pareiškėjams leistų pasirinkti jiems tinkamiausią laiką paraiškai teikti, bet ir greičiau leistų įvertinti projektus, nes pagal galiojančią tvarką, jei paraiškose prašoma paramos suma yra didesnė negu numatyta dokumente, neįvertinus visų vieno šaukimo metu gautų paraiškų, negalima jų tvirtinti ir skirti finansavimą“, - sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kaimo plėtros ir struktūrinės paramos koordinavimo skyriaus l.e.p. vedėja Jurgita Stakėnienė.

Žemės ūkio ministerijos sekretorės D. Miniataitės teigimu, vadovaujantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto analize, ateinančiam septynmečiui ministerija siūlo vienam žemės ūkio subjektui per septynis metus skirti ne daugiau kaip 700 tūkst., o perdirbimui – milijoną litų. „Be to, tiems pareiškėjams, kurie jau pasinaudojo SAPARD ar BPD parama, siūlome gautą paramos sumą atimti iš prašomos sumos. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas prašo maksimalios 700 tūkst. litų paramos, bet pagal SAPARD ir BPD yra gavęs 400 tūkst. Lt, 2007-2013 m. jis begaus tik 300 tūkst. litų“, - pabrėžia D.Miniataitė. 

J.Stakėnienės teigimu, planuojama keisti ir sudėtingą paramos administravimo sistemą. „Dabar Žemės ūkio ministerija, administruojant BPD priemones, yra tarpinė institucija, pavaldi Finansų ministerijai. Tai sudaro prielaidas ilgesnei paraiškų vertinimo procedūrai atsirasti. Yra nustatyti terminai, kurių mes negalime peržengti. Manome, kad 2007-2013 metais bus labiau pasitikima Žemės ūkio ministerijai pavaldžia Nacionaline mokėjimo agentūra, o tokių projektų atrankos komitetų  Žemės ūkio ministerijoje, kokie dirbo šiame finansiniame periode, nebebus. Nebent tik stambiesiems projektams“, - svarsto J.Stakėnienė, pabrėždama, kad, pasitelkus socialinius partnerius, pavyko išvengti Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlytų sugriežtinimų, kurie būtų dar labiau apsunkinę pirkimų taisykles, kuriomis privalo vadovautis ES paramą gaunantys ūkininkai.

Pasak žemės ūkio ministerijos sekretorės D. Miniataitės, iki šių metų pabaigos planuojama parengti Nacionalinės kaimo plėtros strategijos, o iki pavasario - ir Kaimo plėtros plano, pagal kuriuos bus teikiama ES parama 2007-2013 metais, projektus.

 

Keturios būsimo septynmečio paramos kryptis

Nepaisant, kad Liuksemburgo pirmininkavimo metu ES viršūnėms nepavyko susitarti dėl ateinančio septynmečio biudžeto ir nėra konkrečių paramos sumų, šiuo metu rengiami būsimą paramą reglamentuojantys dokumentai. Skirtingai nuo šio finansinio laikotarpio, kai parama mūsų šalies žemės ūkiui buvo teikiama, vadovaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 metų planu (KPP) ir Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumentu (BPD), 2007-2013 metais ES parama bus reglamentuojama vienu dokumentu, kurio priemonės bus finansuojamos iš ES žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Žuvininkystės sektoriui paliekamas atskiras fondas. „Parama bus teikiama pagal keturias pagrindines kryptis. Žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumui didinti turi būti skirta ne mažiau kaip 10 proc., aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 25 proc., gyvenimo kokybei kaime ir kaimo ekonomikai įvairinti – ne mažiau kaip 10 proc., ir Leader programai – 2,5 proc. visos ES žemės ūkiui skirtos paramos, - būsimą paramos teikimo metodiką komentuoja D.Miniataitė.- Kadangi visos priemonės bus finansuojamos iš vieno fondo, naujajame dokumente bus galima labiau subalansuoti atskirų priemonių finansinius srautus. Kaip rodo patirtis, Lietuvoje labai gerai yra panaudojama parama, skiriama BPD priemonėms, bet kai kurios KPP priemonės nelabai paklausios ir pinigai panaudojami šiek tiek vangiau. Kai parama bus reglamentuojama vienu dokumentu, galbūt daugiau lėšų galėsime panaudoti investicinėms programoms, ūkiams ir perdirbimui modernizuoti“.

Kadangi iki šiol pateikta paraiškų tik pusei KPP numatytų lėšų Kaimo plėtros ir struktūrinės paramos skyriaus vedėja J.Stakėnienė ragina žemdirbius aktyviau naudotis šia galimybe. Pasinaudojant Standartų diegimo priemone galima modernizuoti pieno ūkius, įsirengti mėšlides. „Kreipėmės į ES Komisiją, prašydami supaprastinti ir paramos, teikiamos pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams, sąlygas, kas suteiktų galimybę pasinaudoti parama didesniam ūkių skaičiui. Mes siūlome atsisakyti reikalavimo, pagal kurį į paramą pretenduojantis ūkis turi būti nustatyto dydžio ir turėti nustatytą gyvulių skaičių. Komisijai pritarus, pakaktų atitikti vieną iš buvusių sąlygų“,- sako J.Stakėnienė.

 

Remiamų priemonių bus daugiau

Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Virginija Žoštautienė,

2007-2013 m. planuojama remti visas jau šiame periode esamas priemones. „Be to, atsiranda ir naujos priemonės. Viena jų – ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose. Valstybė narė turi pasitvirtinti programas, o ūkininkai bei žemės ūkio įmonės, dalyvaudami šiose programose ir propaguodami sveiką maistą, penkerius metus galės gauti paramą. Kita nauja priemonė – parama gamintojų grupėms. Bus parengtos nacionalinės taisyklės, kuriose bus nustatyta gamintojų grupių sudarymo taisyklės. Parama bus teikiama taip pat penkerius metus. Paramos dydis priklausys nuo gaminamos produkcijos rūšies, įmonės apyvartos, - numatomas naujas priemones, kurioms bus teikiama ES parama pristato V.Žoštautienė. - Pagal dabartinį pasiūlymą išsiplėtė parama miškų plėtrai. Per šį finansinį laikotarpį pasinaudoti ES parama galėjome tik apželdindami žemės ūkio paskirties ir geros agrarinės būklės žemę, kitame periode – pasinaudodami ES lėšomis mišku galėsime apželdinti ir apleistas žemes“.

Tiesa, finansavimo sąlygos keičiasi ir jos nėra tokios palankios pareiškėjui, kokios yra šiame finansiniame laikotarpyje. Kitame septynmetyje planuojama finansuoti tik 70-80 proc. visų miško sodinimo išlaidų. Sumažės ir kompensuojamųjų pajamų dydis.

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė V.Žoštautienė, numatoma parama ir mikroįmonėms, susijusioms su maisto produktų gamyba ir ne pačių užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimu, kaimo vietovėje įkurti.

Didesnės paramos sulauks ir vietos veiklos grupės (VVG). Joms numatoma parama kaimui atnaujinti. „VVG savo strategijoje galės numatyti kaimui svarbių objektų sutvarkymą ir tam gauti ES paramą. Tai ir poilsio zonų įrengimas, vandentvarka, infrastruktūra, pastatų fasadų sutvarkymas“, - pabrėžia V.Žoštautienė.

Kadangi šiame finansiniame laikotarpyje mūsų šalies amatininkai nepanaudoja jiems numatytų lėšų, kitame septynmetyje, pasak V. Žoštautienės, parama bus teikiama kaimo bendruomenių įsteigtiems amatų centrams.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 16,  faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt