e-žinios Nr.77:Lenkijos ir ES derybos dėl žemės ūkio politikos

Data

1999 12 02

Įvertinimas
0

Pinigai – dar ne viskas

          Lenkijos ir ES derybos dėl žemės ūkio politikos

 

        JACEK PAWLICKI: Lenkija suformavo savo derybinę poziciją žemės ūkio politikos klausimu. Atrodo, kad sunkiausia bus susitarti dėl tiesioginių išmokų. Lenkija turi siekti visiškai įsijungti į BŽŪP. Tai reiškia, kad turi būti pereita prie tiesioginių išmokų mokėjimo. Tačiau ES biudžete tam pinigų nėra.

        FRANZ FISHLER: Nesutarimai tiesioginių išmokų klausimu neturi trukdyti deryboms: anksčiau ar vėliau Lenkijos ūkininkams bus mokamos tokios pačios tiesioginės išmokos kaip ir dabartinėms ES narėms.

        Šiuo metu tariamės dėl pereinamojo laikotarpio, kurio metu išmokos nebus mokamos. Abi šalys siekia tokio sprendimo, kuris garantuotų, kad dėl ES bendros rinkos mechanizmo žemės ūkio srityje bei konkurencijos nenukentėtų Lenkijos kaimas. Ateityje dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius turėtų mažėti. Užimtumo kaime struktūra turės keistis. Jeigu Lenkijoje iš karto būtų buvusi įvesta tiesioginių išmokų ir minimalių supirkimo kainų sistema, žemės ūkio restruktūrizacija būtų sustojusi. Būtų prieita prie tokios situacijos, kai ūkininkai gautų du kartus didesnes pajamas negu dirbantys kalnakasyboje ir metalurgijoje, todėl jie nebūtų suinteresuoti didinti savo konkurencingumą. Konkurencijos trūkumas vestų prie Lenkijos kaimo sunaikinimo. Dėl to sumažėtų kaime gyvenančių žmonių skaičius, o to negalima leisti.

          Turime rasti tokį bendrą sprendimą, kuris sumažintų neigiamą narytės poveikį Lenkijai. Nesame prieš paramą lenkų ūkininkams, bet turime ją pakreipti kita linkme negu tiesioginės išmokos, užimtumo kaime įvairinimas, socialinės programos ir aplinkos apsauga.

        Vadinasi, Lenkija yra suinteresuota įvesti, nors ir pavėluotai, tiesiogines išmokas?

        - Turime kalbėti ne tik apie pinigų sumą, kuri atiteks Lenkijai tapus ES nare, bet ir apie metodus bei jų išleidimo tikslus. Turi būti užtikrintas efektyviausias lėšų panaudojimas. Tai yra pagrindas deryboms dėl narystės.

        Jeigu vis dėlto bus nuspręsta kai kuriose žemės ūkio srityse taikyti pereinamuosius laikotarpius, kyla klausimas, kuri iš šalių pasiūlys tai daryti pirmoji?

        - Galbūt Lenkija.

        Viename iš savo ankstesnių pasisakymų teigėte, kad kaip ir ankstesniuose ES plėtros etapuose taip ir šį kartą pereinamieji laikotarpiai yra būtini. Ar tai turi būti taikoma ir žemės ūkiui?

-          Jeigu kalbame apie pereinamojo laikotarpio sunkumus, tai yra abiejų pusių problema. Lenkijos atvejis skiriasi nuo kitų šalių kandidačių galbūt dėl didelio ūkių skaičiaus ir didelės dirbančiųjų žemės ūkyje dalies. Žinoma, kad derybų pabaigoje kiekviena šalis kandidatė turės sutikti su ES sąlygomis, o tos šalies parlamentas - ratifikuoti sutartį. Tai padaryti bus sunku, jeigu nerasime visiems priimtinų sprendimų.

-                  Ar pereinamasis laikotarpis ir bus vienas iš tokių sprendimų artimiausiems metams?

        - Nemanau, kad ES bus plečiama artimiausius 3 metus.

        Lenkijos priėmimo į ES data yra 2003 m.

-                              Tai yra Lenkijos pasirengimo data, tačiau mes taip pat turime pasiruošti, reformuoti kai kurias savo institucijas ir pabaigti derybas su labiau pažengusiomis kandidatėmis. Užbaigus derybas, reikia mažiausiai 2 metų susitarimams ratifikuoti, todėl šiandien kalbėti apie datas yra sunku.

-                              Šalys kandidatės, tame tarpe ir Lenkija, nori pabaigti derybas su ES iki 2000 m. pabaigos arba vėliausiai 2001 m. pradžioje. Ar tai yra realu?

-                              - Nematau galimybės pabaigti derybas 2000 m. Tai reikštų, kad šiam reikalui turime apie metus. Susitarimai su Centrinės ir Rytų Europos šalimis nėra lengvesni negu su EFTA šalimis – Austrija, Švedija, Suomija ir Norvegija, – kurios yra žymiai turtingesnės ir labiau prisitaikiusios narystei ES. Lenkijos pasiruošimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei jų.

-                                      Ką tai reiškia?

-                                      - Ne mažiau kaip 3 m.

-                                      Ar pereinamasis laikotarpis žemės ūkyje nereikš, kad muitai tarp ES ir Lenkijos nebus panaikinti?

-                                      - Toks sprendimas būtų nesusipratimas. Lenkijos atveju negali būti taikomas toks pereinamasis laikotarpis, koks buvo nustatytas Ispanijai ir Portugalijai. Turime bendrą rinką ir įvedimas tokių pačių priemonių dabar, po keliolikos metų, užblokuotų prekybą ir priverstų įvesti didžiulę pasienio kontrolę. Turime ieškoti kitokio sprendimo, kuris nesužlugdytų bendros rinkos funkcionavimo.

-                                      Kokio sprendimo?

-                                      - Nežinau. Dar nesame sugalvoję. Šiuo klausimu dirba EK tarnybos. Kai tik ką nors sugalvosime, Lenkijai iš karto bus pranešta. Galutinio atsakymo ieškoti yra dar per anksti.

-                                      Lenkijoje visi norėtų žinoti, kaip narystė ES paveiks žemdirbius. Dalis politikų bando įgyti populiarumą gąsdindami ūkininkus įstojimo į ES neigiamomis pasekmėmis.

-                                      - Aš esu iš šalies, kuri įstojo į ES paskutinėje jos plėtros bangoje. Austrijoje taip pat netrūko oponentų. Įsitikinau, kad geriausias kovos su tokiu populizmu būdas yra sakyti žmonėms tiesą.

-                                      Ar teisybės sakymas sutiekia aukštą reitingą demokratiniuose rinkimuose tokiems nacionaliniams politikams kaip Jorg Haider?

-                                      - Jorg Haider yra iš tų politikų, kurie pasisako prieš ES plėtrą į Centrinės ir Rytų Europos šalis. Jis taip pat priešinosi ir Austrijos narystei ES. Tikiuosi, kad Lenkijoje yra daug politikų, kurie ateities perspektyvą pristato tokią, kokia ji iš tiesų atrodo.

-                                      Pradėtos derybos dėl ES ir Lenkijos prekybos liberalizavimo, siekiant visiškai panaikinti eksporto subsidijas ir muitus. Tai buvo Jūsų pasiūlymas. Ar pavyks jį įgyvendinti?

-                                      - Mes tai pasiūlėme dėl paprastos priežasties: norime pagerinti tarpusavio prekybos sąlygas. Šis pasiūlymas buvo pateiktas tikintis, kad nauda bus abipusė. Neigiama tai, kad prekyba augo daugiau mūsų, o ne Lenkijos naudai. Didėjantis Lenkijos prekybos su ES deficitas buvo smarkiai kritikuotas. Lenkijos žemės ūkio draugijų atstovai teigė, kad dėl to kaltos ES eksporto subsidijos. Pripažįstu, kad būtų gerai, jei mes žengtume pirmąjį žingsnį tam pakeisti. Taip gimė mintis panaikinti subsidijas ir muitus (t. y. taikyti ,,dvigubą nulį”).

-                                      Pradžia turėtų būti kukli: nedidelės prekių grupės bus apribotos kvotomis?
        - Tai priklauso nuo jautrių prekių ir derybininkų sugebėjimų. Esame pasiruošę sudaryti tam tikrą produktų grupę šiuo požiūriu. Manau, kad tai teisingas

-                              žingsnis.

-                                      O kas bus su tais jautriais produktais, kurie įtraukti į ES intervencinės rinkos sistemą?

-                                      - Kol Lenkijoje nebus pritaikyti ES higienos ir produkcijos kokybės standartai pieno perdirbimo įmonėse ir skerdyklose, panaikinti subsidijas ir muitus tai grupei produktų būtų sudėtinga. Ši produktų grupė Lenkijos pusei yra jautresnė nei mums. Kalbant apie grūdus, galėtume juos importuoti ir perpildyti intervencines agentūras. Tai būtų absurdas. Taigi, turėtume susikoncentruoti ties tais produktais, kurie neįtraukti į intervencinę sistemą.

-                                      Kitaip sakant ties daržovėmis, vaisiais ir prieskoniais.

-                                      - Taip pat paukštiena ir kiauliena.

-                                      Tačiau liberalizuoti prekybą kiauliena Lenkija greičiausiai nesutiks dėl kiaulienos perprodukcijos šalyje.

-                                      - Derybos dar tik prasidėjo. Jei kalbame apie kvotų tam tikroms prekėms taikymą, tai nereiškia, kad tos kvotos turi būti nustatytos abiem pusėms vienodos. Turime galimybę priimti tokį sprendimą, pagal kurį Lenkijos eksportas augs greičiau nei ES. Šioje vietoje grįžtame prie Europos sutarties, kurioje Lenkijai buvo pažadėta, kad susitarimai bus jos naudai.

-                                      Ar derybos dėl ,,dvigubo nulio” bus baigtos iki 1999 m. pabaigos, kad nuo 2000 m. sausio galima būtų pradėti liberalizavimo procesą.

-                                      - Privalome stengtis tą pasiekti. Liepos mėn. pasiūliau Lenkijos Žemės ūkio ministrui laikytis būtent tokio grafiko ir susitarti iki metų pabaigos.
        Lenkijos Žemės ūkio ministrui Artur Balazs visai neseniai išsiuntėte nelabai malonų laišką, kuriame prašėte informuoti apie Lenkijos ketinimus padidinti muitus žemės ūkio produktams.

-                                      - Tai yra suprantama tarp partnerių. Jeigu mes siūlome liberalizuoti rinką, o reakcija į tai yra nauji apribojimai, tai aš paprasčiausiai prašau paaiškinimo.

-                                      Kaip Jūs manote, ar šie Lenkijos veiksmai trukdys susitarti?

-                                      - Pirmiausia noriu priminti, kad dar Europos sutartimi abi pusės įsipareigojo prieš priimdamos tokius sprendimus konsultuotis viena su kita, tačiau šiuo atveju Lenkija susitarimą pažeidė. Ateityje turime traktuoti vienas kitą kaip partneriai, o ne kaip konkurentai.

-                                      Lenkijos Žemės ūkio ministerija teigia, kad muitai sviestui, jogurtui ir cukrui padidinti PPO leistinose ribose.

-                                      - Bet ne apie tai kalba. Nekritikuoju šito, bet primenu, kas buvo pasirašyti Europos sutartyje.

-                                      Ar įsivaizduojate tokią situaciją, kai Lenkijai padidinus muitus derybos būtų nutrauktos?

-                                      -Aš manau, kad mes neturime teisės gadinti santykius galvodami, kas atsitiktų, jeigu derybos dėl subsidijų ir muitų panaikinimo žlugtų. Manau ,kad tokios baigties išvengsime. Savaime aišku kyla klausimas, ar Lenkija yra suinteresuota abipusiu prekybos žemės produktais augimu. Prekyba niekaip nepadidės, įvedus apribojimus. Tai yra akivaizdu.

-                                      Lenkijos Žemės ūkio ministerija teigia, kad jau pačioje startinėje pozicijoje yra nelygybė. ES ūkininkams mokamos priemokos, o mūsų žemdirbiams ne. Net jeigu abi pusės panaikins muitus ir subsidijas, liks priemokos ES gaminamai produkcijai.

-                                      - Tiesioginės išmokos neturi nieko bendro su mūsų bendra prekyba. Tai trukdys deryboms, bet iš tikrųjų šis klausimas nebus svarstomas tol, kol Lenkija netaps ES nare. Produkcijos kaštai Lenkijoje yra mažesni negu ES, o ES kokybės standartai, įsipareigojimai investuoti į aplinkosaugą bei gyvūnų apsaugos standartai yra aukštesni negu Lenkijos. Taip kad tiesioginių išmokų problema nėra iš lengvųjų.

Parengta pagal ,,Gazeta Wyborcza”, 1999 m. spalio 20 d.