e-žinios Nr.76:Lietuva tikisi nuolaidų žemės ūkyje

Data

1999 11 30

Įvertinimas
0

Lietuva tikisi nuolaidų žemės ūkyje


        Šių metų lapkričio 30 – gruodžio 3 d. Sietle (JAV) vyksiančioje Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijoje Lietuva ruošiasi atkreipti dėmesį į užsitęsusias derybas dėl jos narystės šioje tarptautinėje organizacijoje. Lietuvos užsienio reikalų viceministras ketina paraginti PPO būti lankstesnę ir atsižvelgti į jau padarytas nuolaidas bei įvertinti kai kurių sektorių, ypač žemės ūkio, svarbą Lietuvos ekonomikai.

        Lietuvai derantis dėl stojimo į PPO ir tolesnio prekybos liberalizavimo ypač svarbus išlieka prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo klausimas.

        PPO derybų raunde bus siekiama susitarti dėl tolesnio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo, mažinant ne tik muitų tarifų lygį, bet ir valstybės vidaus paramą žemės ūkio produktų gamintojams. PPO valstybės narės ketina dėti visas pastangas, kad žemės ūkio produktų eksporto subsidijavimas būtų visiškai panaikintas.


Parengta pagal dienraštį ,,Verslo Žinios"

 

Pasaulio prekybos organizacija


        Pasaulio prekybos organizacija (angl. World Trade Organisation) – pasaulinė tarptautinė organizacija, skatinanti tarptautinės prekybos liberalizavimą ir prižiūrinti daugiašalių susitarimų vykdymą. Įkurta 1995 m., kai Bendroji muitų ir prekybos sutartis – GATT (angl. General Agreement on Tariffs and Trade – Bendras susitarimas dėl muitų ir prekybos) įgijo organizacines ir administracines struktūras. Iki tol veikusią GATT sudarė daugiašalis pasaulinę prekybą reglamentuojančių sustarimų paketas. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) iki šiol neretai vadinama GATT, nes ji nepakeitė GATT, o tik suteikė jam organizacines struktūras ir reglamentavo jo veiklą.

        Pagrindiniai PPO įkūrimo motyvai buvo įtvirtinti ir suvienodinti valstybių narių įsipareigojimus priimamiems sprendimams, sustiprinti administracinį institucijos pajėgumą, ypač sprendžiant ginčus tarp jos narių, pakelti derybų dėl tarptautinės prekybos klausimus į aukštesnį tarptautinių derybų ekonominiais klausimais lygį.

        Po Antrojo pasaulinio karo siekiant liberalizuoti tarptautinę prekybą ir pradėti šalinti daugelį tuo metu egzistavusių protekcionistinių priemonių 1947 m. buvo sumanyta, be Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, įkurti Tarptautinę prekybos organizaciją ir buvo pradėta rengti jos chartija. Tuo pačiu metu 23 iš 50 chartiją rengusių valstybių pradėjo daugiašales derybas dėl muitų tarifų sumažinimo. Chartija buvo pasirašyta 1948 m. Jungtinių Tautų konferencijoje Havanoje, tačiau JAV Kongresui atsisakius ją ratifikuoti dėl pernelyg ambicingų pastarosios tikslų liberalizuojant tarptautinę prekybą chartija neįsigaliojo. Tuo tarpu derybos dėl muitų tarifų suvienodinimo vyko sėkmingai. Pirmojo derybų raundo rezultatas buvo 45 tūkst. susitarimų paketas dėl tarifų nuolaidų (įsigaliojo nuo 1948 m.). susitarimų tikslas – palaipsniui liberalizuoti tarptautinę prekybą ir įtvirtinti pasaulinę prekybos discipliną siekiant apsaugoti ją nuo galimų sukrėtimų. Iš tikrųjų GATT yra principų, normų ir taisyklių, skirtų tarptautinių prekybinių santykių reguliavimui, sąvadas. Juridiškai GATT veikla buvo pagrįsta ne valstybių naryste, bet jų dalyvavimu susitarimuose (angl. Contracting Parties).

        GATT sudarė trys dalys. Pirmoji buvo skirta didžiausio palankumo statuso apibrėžimui bei įsipareigojimo stabilizuoti ir mažinti muitų tarifus įtvirtinimui, antroji – netarifinėms kliūtims, t. y. importo licenzijoms, subsidijoms, antidempingo priemonėms ir pan., apibrėžti, trečioji – susitarimo vykdymo procedūrų, ypač ginčų sprendimo mechanizmo, įtvirtinimui. 1964 m. buvo pridėta ketvirtoji dalis, įtvirtinusi abipusiškumo principą derybose tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių. Per visą GATT veikimo laikotarpį prie pirminio susitarimo buvo pridėta apie 200 papildomų sutarčių, kodeksų ir protokolų.

        Ilgainiui buvo suformuota darbinė GATT struktūra – sekretoriatas, kuris de facto veikė kaip Jungtinių Tautų specializuota agentūra, nors tarptautinės teisės požiūriu organizacijos statuso ir neturėjo. GATT sekretoriatas prižiūrėjo, kad būtų laikomasi susitarimų, o atsiradus galimybei – tęsiamos derybos dėl tolesnio muitų tarifų mažinimo ir kitų prekybos liberalizavimo taisyklių. Iki šiol buvo surengti aštuoni tokių derybų ciklai, vadinami raundais (derybos dažniausiai vyko Ženevoje, o raundo pavadinimas kildinamas iš jas inicijavusio politiko pavardės ar vietovės, kurioje jis prasidėjo).

Metai

Raundo pavadinimas, derybų vieta

Derybų klausimai

Valstybių skaičius

1947

Ženevos

muitų tarifai

23

1949

Anesio

muitų tarifai

13

1951

Torkio

muitų tarifai

38

1956

Ženevos

muitų tarifai

26

1960-1961

Dilono raundas, Ženeva

muitų tarifai

26

1964-1967

Kenedžio raundas, Ženeva

muitų tarifai ir antidempingo priemonės

62

1973-1979

Tokijo raundas, Tokijas, Ženeva

muitų tarifai, netarifinės priemonės, bendri susitarimai

102

1986-1994

Urugvajaus, arba ,,Blair House", raundas Punta del Estė, Ženeva

muitų tarifai, netarifinės priemonės, bendros taisyklės, paslaugos, intelektualinė nuosavybė, ginčų sprendimas, tekstilė, žemės ūkis, PPO įkūrimas

123


 
 
 

        Pirmajame derybų raunde dalyvavo 23 šalys. Manoma, jog GATT numatytų prekybos liberalizavimo priemonių įgyvendinimas turi nemažą poveikį šalių ekonominiam augimui. Pavyzdžiui, PPO apskaičiavimais, įgyvendinus Urugvajaus raundo sprendimus pasaulinė prekyba per 10 metų išaugs 12 proc., o numatomas pasaulio bendrojo vidaus produkto augimas – 230 mlrd. JAV dolerių per metus.

        Pagrindiniai GATT principai:

 prekyba turi remtis didžiausio palankumo statuso suteikimu prekybos partneriams, t. y. jokia GATT dalyvė negali būti diskriminuojama ir jai turi būti taikomos ne mažiau palankios prekybos sąlygos nei bet kuriai kitai GATT valstybei; su juo glaudžiai susijęs nediskriminavimo principas reiškia, jog importuotoms prekėms turi būti taikomas toks pat statusas kaip ir šalyje pagamintoms prekėms;

abipusiškumo principas, kuris įpareigoja valstybę suteikti prekybos nuolaidas kitai GATT narei tokiu atveju, jei pastaroji sutinka atsilyginti tuo pačiu; skirtingai nuo didžiausio palankumo statuso bei nediskriminavimo principų, abipusiškumo principas neatitinka daugiašalio prekybos liberalizavimo idėjos;

prekybos kliūčių tarifikavimas, t. y. neturi būti jokių kitų protekcionizmo priemonių, išskyrus muitus;

muitų sąjungos ir laisvosios prekybos šalių grupės traktuojamos kaip liberalizavimo priemonė, jeigu jos nediskriminuoja trečiųjų šalių ir iš esmės liberalizuoja tarpusavio prekybą;

GATT dalyviai gali nustatyti tokius muitų mokesčius:

muito importui dydis lygus vidaus mokesčiams atitinkamo gaminio gamintojams;

galima įvesti antidempingo muitus, jeigu gaminys parduodamas pigiau negu gamintojo šalies rinkoje;

galimi papildomi muitai prieš eksporto subsidijas;

vienodi mokesčiai paslaugos teikėjams.

        Nuo 1995 m. sausio 1 d. Urugvajaus derybų raundo sprendimu GATT inkorporuotas į PPO struktūras. Sukūrus organizacines struktūras, GATT ir toliau galioja kaip susitarimų paketas. Visoms šalims svarbius sprendimus priima valstybių – PPO narių vyriausybės, vadovaudamosi bendro sutarimo principu. Tačiau, nors kiekviena valstybė turi po vieną balsą, paprastai derybose pagrindiniai oponentai būna Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Bendrija.

        Aukščiausias PPO valdymo organas yra Ministrų konferencija, rengiama kas dvejus metus, o tarp jų rengiami įvairaus lygio įgaliotųjų atstovų susitikimai. Kasdieninę veiklą prižiūri Generalinė taryba, į kurią valstybės skiria savo atstovus. Taip pat veikia daug paprastų tarybų, komitetų, darbo ir derybinių grupių, prižiūrinčių visą plačią PPO veiklą. Jiems padeda nuolat veikiantis sekretoriatas, kuriam vadovauja Ministrų konferencijos skiriamas generalinis direktorius. Susitikimų darbotvarkę paprastai sudaro dvišaliai ginčai, naujų narių priėmimo, atsitraukimo nuo įprastinių įsipareigojimų ir panašūs klausimai. 1997 m. pabaigoje PPO priklausė 132 šalys, 32 šalys turėjo stebėtojo statusą. Sekretoriate dirba 500 žmonių, metinis organizacijos biudžetas – apie 93 mln. JAV dolerių (1996 m.). organizacijos buveinė yra Ženeva.

        Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys skiriamas penkioms sritims:

paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;

specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;

regioniniams prekybos susitarimams;

bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;

organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.

        GATT pasirašymo metu Europos ekonominė bendrija (EEB) dar neegzistavo. Įsigaliojus EEB steigimo (Romos) sutarčiai de facto Bendrijai buvo suteiktos visos GATT narės teisės ir pareigos. Dilono raunde Bendrijos atstovai pristatė GATT EB muitų sąjungos įgyvendinimo planą, aktyviai veikė per pačias Dilono raundo derybas, po kurių buvo nuspręsta muitų tarifus sumažinti nuo 40 iki 20 proc. EEB turėjo didelę įtaką Kenedžio derybų raundo sušaukimui ir sprendimams, iš kurių svarbiausias – tolesnis muitų tarifų mažinimas daugiau nei trečdaliu.

        Romos sutartis Bendrijai suteikė kompetenciją užsienio prekybos srityje, o Komisijai buvo suteikta teisė, gavus Tarybos sutikimą, atstovauti Bendrijai per derybas dėl prekybos prekėmis liberalizavimo. Komisija nuo pat pradžių aktyviai naudojosi šia teise, dažnai vadovavosi ja stiprindama savo pačios galią ir statusą. Derybos GATT taip pat atskleidė nuolatinius prieštaravimus tarp Bendrijos valstybių narių, ypač tarp į protekcionizmą linkusios Prancūzijos bei liberalią prekybos sistemą palaikančios D. Britanijos. Per GATT derybas Komisija dažnai atlieka dvigubo derybininko vaidmenį, viena vertus, derėdamasi su GATT narėmis, ypač su JAV, o antra vertus, siekdama rasti bendrus sprendimus pačioje Bendrijoje. Tai ypač atsiskleidė per Urugvajaus derybų raundą siekiant liberalizuoti prekybą žemės ūkio produktais.

        Didėjant Bendrijos svoriui tarptautinėje ekonominėje sistemoje, ji vis dažniau tampa daugiašalių derybų iniciatore. Šiuo metu Komisija aktyviai propaguoja naujo GATT derybų raundo idėją ir tikina, kad ateityje Bendrija išliks viena iš pagrindinių GATT/PPO derybininkių.

Parengta pagal G.Vitkaus enciklopedinį žinyną ,,Europos Sąjunga"