e-žinios Nr.75:Paskirtas naujas Žemės ūkio ir žuvininkystės generalinio direktorato (GD) direktoriaus

Data

1999 11 22

Įvertinimas
0

Paskirtas naujas Žemės ūkio ir žuvininkystės generalinio direktorato (GD) direktoriaus


        Joachim Haine (Vokietija) paskirtas laikinai eiti Žemės ūkio ir žuvininkystės GD direktoriaus pareigas. Jis dirbs vietoj Guy Legras (Prancūzija), kuris nuo š.m. lapkričio 1 d. eina Išorinių santykių GD direktoriaus pareigas. J. Heine daugiau nei penkerius metus dirbo GD direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už teisės ir veterinarijos reikalus. Naujame poste jis bus iki pensijos, į kurią išeis 2000 metais. Europos Komisija šiuo metu ieško kandidato šiam postui užimti.

 

Žemės ūkio politikos sunkumai


        Pasak Lenkijos vyriausiojo derybininko Jan Kulakowsky, Lenkija numato tapti ES nare 2003 m., jau pilnai pasiruošusi įgyvendinti ES Bendrąją žemės ūkio politiką. Už tai Lenkija gautų visą įmanomą finansavimą žemės ūkiui remti, įskaitant ir tiesiogines subsidijas (grūdams, jautienai, aliejinėms kultūroms ir t. t.). Apie susitarimo detales bei kitus variantus J. Kulakowsky kalbėti nenorėjo. Jis pripažino tik tai, kad Lenkijos vyriausybės tikslas ,,yra išvengti pereinamojo laikotarpio žemės ūkyje”.

        Iš patikimų šaltinių ,,Gezeta Wyborcza” sužinojo, kad rengiant derybinę žemės ūkio politikos poziciją, kuri turi būti pristatyta iki š. m. lapkričio pabaigos, yra numatyti du papildomi variantai.

        Pirmasis numato, kad Lenkija įstos į ES 2003 m., tačiau iki to laiko nesugebės prisitaikyti prie visų ES standartų (daugiausia dėl finansinių priežasčių) ir bus priversta prašyti pereinamųjų laikotarpių. Kyla klausimas, kokiose srityse tų laikotarpių gali prireikti? Kol kas tai dar nėra aišku, bet galima numanyti, kad bus kalbama apie veterinarijos standartus ir pieno režimą (pieno kvotų sistemos paruošimą ir įgyvendinimą). Derybose šiuo klausimu Lenkija stengiasi gauti kuo didesnį finansavimą iš ES kiek įmanoma palankesnėmis sąlygomis.

        Jeigu šis variantas bus priimtas, iškils rimtų problemų kuriant bendrą žemės ūkio produktų rinką. Jeigu Lenkijos žemės ūkio produktai neatitiks ES standartų, pastaroji gali įvesti muitus. Paradoksalu, tačiau net ir tuo atveju, jei muitai nebūtų taikomi, vis tiek tarp Lenkijos ir ES ūkininkų bus jaučiama nelygybė, nes ES žemdirbiams bus mokamos subsidijos, o Lenkijos – ne.

        Pagal kitą variantą, kuris laikomas pačiu blogiausiu, Lenkijos narystė ES atidedama iki sekančio ES biudžeto sudarymo, t. y. iki 2006 m. pabaigos. Argumentuojama tuo, kad, jeigu ES nenori išmokėti visos reikiamos pinigų sumos iš dabartinio biudžeto BŽŪP dalies, Lenkija palauks kito biudžeto, kuris bus jai naudingesnis. Tačiau nėra jokių garantijų, kad formuodama savo naują biudžetą ES atsižvelgs į Lenkijos ūkininkų interesus, jeigu į juos nebuvo atsižvelgta sudarinėjant 2000 – 2006 m. biudžetą. Jeigu šis variantas būtų priimtas, tai neigiamai atsilieptų kitoms Lenkijos ūkio sritims. Lenkija negautų žadėto kasmetinio finansavimo iš struktūrinių fondų, kuris galėtų būti panaudotas kelių tiesimui, valymo įrenginiams statyti ir bedarbystės problemoms spręsti. Lenkijai tapus ES nare 2003 m., ši pinigų suma tikriausiai būtų išmokėta.

        Iš  to seka, kad Lenkija forsuos pirmąjį variantą. Pagrindinė problema yra ta, kad ES nenori mokėti tiesioginių subsidijų lenkų ūkininkams, motyvuodama tuo, kad tai iššauks sąmyšį rinkoje. Be to, ES biudžete tam nėra pakankamai pinigų. Lenkijos skaičiavimais, jai kasmet prireiktų papildomai 2 - 3 mlrd. eurų.

        Tikrosios derybos su ES žemės ūkio klausimais prasidės ateinančiais metais, nors savo derybinę poziciją Lenkija privalo pateikti ES dar šiemet.  Jan Kulakowsky patvirtino, kad artimiausiame derybų etape, t. y. š. m. lapkričio 4 d., ES pradės derybas dėl subsidijų su pirmojo šešetuko kandidatėmis, išskyrus Lenkiją, kuri laiku nepristatė savo derybinės pozicijos. Vyriausiasis derybininkas teigė, kad Lenkijai pavyks pradėti derybas šiuo klausimu tik š. m. gruodį. ,,Subsidijų klausimas yra labai sudėtingas. Šiuo metu jis diskutuojamas Seime” – paaiškino tokio vėlavimo priežastį Jan Kulakowsky.

 

Parengta pagal ,,Gazeta Wyborcza”, 1999 m. spalio 20 d.