e-žinios Nr.7: Subsidijų žemės ūkiui mažinimas atrodo neišvengiamas

Data

1999 02 10

Įvertinimas
0

Subsidijų žemės ūkiui mažinimas atrodo neišvengiamas


        Šio momento ES žemdirbiai bijojo beveik keturis dešimtmečius. "High Level Group", sudaryta iš aukščiausių ES šalių-narių žemės ūkio ministerijų pareigūnų, pirmadienį, vasario 8 d., pradėjo pirmas rimtas diskusijas ES lygiu dėl idėjos, kuri dar prieš keletą savaičių atrodė beveik neįtikėtina - subsidijų žemės ūkiui mažinimą.

        Nuo 1962 metų, kai buvo suformuota Bendroji Žemės Ūkio Politika( BŽŪP), subsidijos fermeriams vis didėjo, ir dabar siekia beveik pusę ES išlaidų (30 mlrd.EUR) kasmet.

        Šiame pasitarime, paskutiniame prieš ES žemės ūkio ministrų susitikimą vasario 22 d. Žemės ūkio taryboje iš esmės svarstyti BŽŪP reformos, buvo nagrinėjami bent du pasiūlymai mažinti ūkininkams tiesiogines subsidijas, kurių mokėjimas, manoma, pasieks ,,lubas" ateinančio dešimtmečio pradžioje.

        Didžioji Britanija, karšta BŽŪP reformos šalininkė, turi labai radikalių reformavimo įdėjų.  Prancūzijos pozicija rodo, kad permainos, bent minimalios, tikrai laukiamos. Švedija ir Danija remia laipsnišką kasmetinių subsidijų mažinimą, tuo tarpu Austrija norėtų sumažinti pagalbą stambiesiems ūkininkams. Kitas šalis-nares tenkintų kuo nežymesni pertvarkymai ar net ,,status quo" išlaikymas.

        Tiesioginės išmokos kompensuoja ES ūkininkams jų pagamintų produktų kainų mažėjimą. Tačiau šių išmokų mažinimas padės stabilizuoti ES išlaidas, pagerins ES pozicijas artėjančiame Pasaulio Prekybos Organizacijos derybų raunde, kur subsidijos žemės ūkiui ES bus smarkiai kritikuojamos.
        Prancūzija, pakeitusi savo negatyvią nuomonę dėl subsidijų mažinimo, turbūt taip agresyviai nebesipriešins pasiūlymams šalims-narėms bendrai su ES  pasidalinant išlaidas, finansuoti žemės ūkį.
        Bendras finansavimas išsaugos Vokietijai ir kai kurioms kitoms šalims daug lėšų, nes jų įnašai į ES biudžetą yra daug didesni nei jo gaunamos išmokos, bet tai nepalanku Prancūzijai ir kitoms šalims, kur žemės ūkis yra labai intensyvus, pvz. Airijai.

        Prancūzija norėtų, kad ES mažintų tiesiogines išmokas grūdų augintojams nuo 2001 metų pabaigos po 3 proc. kasmet, kitiems ūkininkams po 1 proc. kasmet. Tai neturėtų paliesti smulkiųjų ūkininkų. Prancūzija prognozuoja, kad 2006 metais tokiu būdu būtų sutaupoma apie 3,3 mlrd EUR, iš kurių apie ketvirtadalį (825 mln. EUR) būtų galima skirti kaimo vystymui.

        D.Britanija siūlo mažinti tiesiogines išmokas ūkininkams po 4 proc. kasmet nuo to momento, kai subsidijavimas pasieks ,,lubas";  jau 2000-aisiais reikėtų pradėti subsidijų mažinimą. Tai padėtų sutaupyti 5,2 mlrd. EUR 2006 metais, iš kurių penktadalis (1,04 mlrd. EUR) tektų kaimo vystymui.
        D.Britanija siūlo, kad subsidijų mažinimas po 2006 metų turėtų būti aptartas 2005 metais, tikriausiai jų mažinimas bus tęsiamas ir vėliau. Ūkininkų nelaimei, panašu, kad tai bus BŽŪP pabaigos pradžia.

   

Parengta pagal Financial Times, 1999 vasario 8d.