e-žinios Nr. 310: ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba (2006 m. gruodžio 19-20 d.)

Data

2006 12 22

Įvertinimas
0

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesija: pasiektas bendras požiūris dėl ekologinės gamybos ir ekologinių produktų ženklinimo

 

     2006 m. gruodžio 19-20 d. Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesijoje vyko ilgos diskusijos dėl vyno sektoriaus reformos, buvo balsuota dėl naujų genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų produktų tiekimo į rinką, pristatytos naujos Europos Komisijos iniciatyvos augalų apsaugos produktų srityje.

Iš ES Tarybos darbotvarkėje numatytų 10 klausimų, Lietuvai svarbiausi buvo: dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo; dėl žvejybos galimybių nustatymo tam tikroms žuvų rūšims ir rūšių grupėms 2007 m., taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams, kuriuose taikomi sugavimų limitavimai.

Pasiūlymai dėl Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (pritarta bendram požiūriui).

Reglamentų projektuose suformuluoti pagrindiniai principai, kuriais grindžiami reikalavimai ekologinei gamybai ir ekologiškos produkcijos ženklinimui. Siekiant efektyviai taikyti reglamentuose įvardijamus principus, nustatomos išsamios taisyklės bei patvirtinamos leistinos medžiagos ekologiškų produktų gamybai, taip pat atnaujinama ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių tvarka. Reglamentų projektai parengti laikantis Bendrosios žemės ūkio politikos principų ir juose atsispindi tausojančios žemdirbystės naudojimas ūkininkaujant, biologinės įvairovės išsaugojimas, gamtinių išteklių apsauga, gyvūnų gerovės standartų laikymasis.

Pirmininkaujanti valstybė akcentavo, kad reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo projekto svarstymo eigoje jau pasiekta susitarimo dėl daugelio dalykų, o šioje ES Tarybos sesijoje ES valstybės kviečiamos pasiekti bendro požiūrio.

          Komisija pažymėjo, kad dabartinis projekto variantas išlaiko Komisijos pirminio pasiūlymo esmę, todėl jam pilnai pritaria. Pasisakydamos ES valstybės taip pat išreiškė, kad pritaria bendram požiūriui, tačiau kai kurios šalys pabrėžė, kad ekologiškuose produktuose neturi būti genetiškai modifikuotų organizmų (Italija, Austrija, Vengrija ir kt.); kad visi ekologiško produkto ingredientai turi būti ekologiški (Vokietija, Graikija) arba kad viešasis maitinimas būtų įtrauktas į reglamentą (Belgija, Liuksemburgas).

          Pirmininkaujanti valstybė apibendrino, kad ES Taryba pritaria bendram požiūriui. Europos Parlamentas savo nuomonę turi pateikti 2007 m. kovo mėn., tada bus siekiama susitarimo.

Lietuva šiuo klausimu nepasisakė.

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, nustatančio 2007 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (pasiektas politinis sutarimas).

Šiuo teisės aktu bus nustatomi didžiausi leistini sugauti žuvų kiekiai Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos, Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos reguliuojamose akvatorijose ir kituose žvejybos rajonuose bei atitinkamos žvejybos sąlygos 2007 m.

Komisija pažymėjo, kad paskutiniu metu priimti tam tikri apribojimai turėjo poveikį žvejams, tačiau tai davė tam tikrų rezultatų, nors pvz. menkių ištekliai taip ir neatsistatė, todėl reikia sustiprinti turimas priemones, taip pat reikia laikytis ilgalaikių valdymo planų nuostatų. Komisija atsižvelgė į ES valstybių prašymą nemažinti kvotų dėl tam tikrų žuvų rūšių neišgaudimo, bei tikisi, kad pateiktas kompromisas atspindi Komisijos lankstumą šiuo klausimu.

ES valstybių pasisakymuose vyravo požiūrių įvairovė. Danija pabrėžė, kad atsirado naujų pasiūlymų, kurių nebuvo pirminiame variante, nepritarė 20 proc. žvejybos dienų skaičiaus mažinimui Šiaurės jūroje, prašė palikti tokias pačias („roll-over“) menkių kvotas Kategate, nepriimtinas silkių priegaudos principas, svarbiausias dalykas tobių žvejyboje, kad nebūtų sustabdoma jų žvejyba, reikia įvertinti kokį poveikį turės žvejyba elektriniais prietaisais. Lenkija prašė palikti tokias pačias kvotų jūrų lydekoms ir jūrų velniams, nepritaria siūlomoms tunų kvotoms. Nyderlandai manė, kad būtina atsižvelgti ir į žvejų interesus, nepritarė jūrų plekšnių ir jūrų velnių kvotų sumažinimui, norėjo, kad putasu kvotoms ir 2007 m. būtų taikomas toks pat principas kaip ir š. m. Švedija pažymėjo, kad ryšium su tuo, jog atskiru reglamentu priimtos kvotos Baltijos jūroje ir pasiektas susitarimas su Norvegija, pagerėjo šio reglamento svarstymas, kitus klausimus tikisi išspręsti dvišalėse derybose. Estija akcentavo, kad atsižvelgiant į EB skirtas papildomas šiaurinių krevečių žvejybos galimybes rytiniuose Grenlandijos vandenyse, mano, kad dalis kvotų turi būti skirtos Estijai ir Lietuvai, kadangi turimomis žiniomis Grenlandija skyrė papildomas kvotas būtent dėl to, kad jų prašė naujosios šalys narės, taip pat nepritarė principui, kai Norvegijai atiduodama tokia pati juodųjų paltusų kvota, jeigu Bendrijai ji yra sumažinama. Prancūzija nepritarė kompromisiniam variantui, jos netenkina ančiuvių žvejybos uždraudimas, žvejybos dienų skaičių siūlo mažinti ne daugiau kaip 15%. Belgijos nuomone pasiūlymas eina teisinga linkme, prašė palikti tokias pačias kvotas jūrų liežuviams. Ispanija pažymėjo, kad nepritaria reliatyvaus stabilumo principo keitimui, pritaria Komisijos pasiūlymui taikyti NEAFC kontrolės schemą ir kituose rajonuose, taip pat pritaria siūlymui uždrausti ančiuvių žvejybą atsižvelgiant į jų išteklių būklę, prašo palikti tokias pačias kvotas dėmėtiesiems otams, stauridėms ir jūrų velniams, norveginių omarų kvotas prašo mažinti ne tokiu lygiu. Lenkijai svarbiausias klausimas – žvejybos galimybės Grenlandijos vandenyse, nepritaria NEAFC nuostatų praplėtimui kituose rajonuose. Vokietija mano, kad iš principo gali pritarti kompromisiniam variantui, nepritaria žvejybos dienų skaičiaus sumažinimui bei principui kai kvotos mažinamos atsižvelgiant į jų nepilną išnaudojimą.

Lietuva pasisakydama pažymėjo, kad yra dėkinga už dedamas pastangas siekiant šalims narėms palankaus sprendimo. Tačiau Lietuva išsakė šiuos 4 pageidavimus dėl pasiūlymo:

1)     Dėl kvotų pagal susitarimą su Grenlandija.

Pagal naują susitarimą Grenlandija skyrė Bendrijai papildomas krevečių, menkių ir juodųjų paltusų žvejybos kvotas. Lietuvos laivai žvejoja Grenlandijos vandenyse bendrų laikinų įmonių ir apsikeitimo kvotomis pagrindu. Remdamasi Bendrosios žuvininkystės politikos reglamentu, kuriame nurodoma, kad naujų žvejybos galimybių paskirstymą ES Taryba atlieka atsižvelgdama į kiekvienos šalies narės interesus, Lietuva prašo dalį Grenlandijos suteiktų kvotų skirti Lietuvai. Lietuva mano, kad šį klausimą bendromis pastangomis galėtume išspręsti dar šios Tarybos metu.

2)     Dėl Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) kontrolės ir priežiūros schemos.

Lietuva galėtų paremti Komisijos iniciatyvą Bendrijos lygmenyje įgyvendinti naują Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) patvirtintą kontrolės ir priežiūros schemą, skirtą sustiprinti kovą su nelegalia, neregistruojama ir nedeklaruojama žvejyba. Tačiau Lietuva mano, kad Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) schemos taikymas visiems žvejybos rajonams jau kitais metais būtų pernelyg skubotas. Pirmiausia turi būti įvertintas naujų griežtesnių nuostatų taikymo Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) konvencinėje akvatorijoje efektyvumas, taip pat šios nuostatos turėtų būti patvirtintos susijusių tarptautinių žvejybos organizacijų.

3)                 Dėl jūros ešerių žvejybos Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamoje akvatorijoje (naujas punktas po 2006 m. gruodžio 8 d. posėdžio).

Lietuva negali pritarti pasiūlymui 2007 m. uždrausti jūros ešerių žvejybą Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) I ir II parajoniuose visiems metams. Lietuva mano, kad turi būti vadovaujamasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) rekomendacija uždrausti specializuotą jūros ešerių žvejybą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d.

4)     Dėl licencijų putasu žvejybai Farerų salų vandenyse.

Lietuvai yra ypač svarbu, jog iš 36 licencijų putasu žvejybai Farerų salų vandenyse 2 licencijos liktų nepaskirstytos. Tokiu būdu Komisija galėtų skirti šias licencijas toms ES valstybėms, kurios prasidedant putasu žvejybai bus realiai pasiruošusios jas panaudoti ir išreikš tokį suinteresuotumą.

Lietuva pažymėjo, kad supranta svarstomo dokumento svarbą ir yra pasiruošusi taip pat dėti visas pastangas siekiant politinio kompromiso.

Jungtinė Karalystė pritaria priimamoms priemonėms atkuriant menkių išteklius, tačiau žvejybos dienų skaičiaus mažinimas neprisideda prie išteklių atkūrimo. Latvija turi keletą svarbių klausimų, ypač suinteresuota šiaurinių krevečių, jūrų ešerių ir juodųjų paltusų kvotomis Grenlandijos vandenyse, norėtų, kad būtų tiksliai nurodyta kaip juodųjų paltusų kvotos NAFO 3LMNO kvadratuose turi būti padalinta tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Airija pareikalavo detalesnių diskusijų dėl žvejybos dienų skaičiaus sumažinimo, pažymėjo, kad reikia išspręsti klausimą dėl mokslinės žvejybos, labai svarbus klausimas – giliavandenių žuvų žvejyba žiauniniais tinklais. Kipras nesutinka su siūlomomis paprastųjų tunų kvotomis. Malta pritaria siūlomų tunų kvotų dydžiui,

Pirmininkaujanti valstybė reziumavo, kad pageidavimų sąrašas labai ilgas, todėl tikisi po dvišalių derybų parengti naują kompromisinį variantą.

Gruodžio 19 d. vyko dvišalės derybos su Komisija ir Pirmininkaujančia valstybe. Šiame susitikime Lietuva išdėstė pagrindinį savo prašymą – gauti žvejybos galimybes pagal naujai pasirašytą EB ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą.

Gruodžio 20 d. vyko keturšalės derybos tarp Danijos ir Prancūzijos bei Estijos ir Lietuvos dėl krevečių žvejybos galimybių Grenlandijos vandenyse. Po diskusijų buvo nuspręsta paruošti atskirą Komisijos ir Europos Tarybos pareiškimą šiuo klausimu.

Komisija po dvišalių derybų parengė kompromisinį variantą, ir tikisi, kad ES valstybės galės jam pritarti.

Estija padėkojo už kompromisinį variantą, jau išspręsta daug problemų, tačiau deja nemato galimybių nuo 2007 m. pradžios žvejoti krevetes Grenlandijos vandenyse, todėl negali pritarti šiam variantui. Prancūzija akcentavo, kad išlieka politinė problema susijusi su ančiuvių žvejyba, kol kas negali pritarti 12 proc.  žvejybos dienų jūroje skaičiaus mažinimui, norėtų didesnių paprastųjų šunryklių kvotų. Danija norėtų ankstesnio teksto dėl silkių priegaudos, klausimas dėl žvejybos dienų jūroje skaičiaus galutinai neišspręstas, prašo palikti tokias pačias menkių kvotas Kategate, nenorėtų, kad būtų sustabdoma tobių žvejyba. Ispanija ir Lenkija pageidavo didesnių kvotų jūrų lydekoms. Airija prašo griežtesnių priemonių dėl žvejybos žiauniniais tinklais, nusivylė, kad nieko nepadaryta paskirstant tarp putasu kvotas, žinoma nenorėtų atnaujinti diskusijų šiuo klausimu, tačiau norėtų, kad 2007 m. kvotos būtų skiriamos pagal š. m. principą. Latvija iš principo galėtų pritarti šiam variantui, tačiau kadangi Grenlandijos vandenyse nepilnai išnaudojamos Bendrijai skiriamos žvejybos galimybės, norėtų deklaracijos šiuo klausimu, taip pat Komisija nepaaiškino kokiu būdu buvo paskaičiuotos juodųjų paltusų kvotos NAFO 3LMNO kvadratuose. Vokietija negali pritarti dėl žvejybos dienų jūroje skaičiaus, nenori jokios deklaracijos dėl žvejybos galimybių Grenlandijos vandenyse. Belgija taip pat kol kas negali pritarti kompromisiniam variantui.

Lietuva padėkojo pirmininkaujančiai šaliai ir Komisijai už pastangas bei ypatingai už tai, kad buvo atsižvelgta į mūsų pastabas dėl kontrolės ir priežiūros schemos taikymo Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) konvencinėje akvatorijoje.

Tačiau Lietuvai pats svarbiausias klausimas lieka atviras, t. y. šiaurinių krevečių žvejybos galimybės pagal susitarimą su Grenlandija. Lietuva bandė išspręsti šį klausimą tiek dvišalėse derybose su Komisija ir pirmininkaujančia šalimi, tiek su suinteresuotomis šalimis. Lietuvso pagrindinis interesas – išlaikyti esamą žvejybos praktiką, suprantama, nepažeidžiant santykinio stabilumo principo. Deja, esama dokumento redakcija neužtikrina Lietuvos žvejams turėtų galimybių žvejoti, todėl pateiktam dokumentui Lietuva pritarti vis dar negali.

Tuo pačiu Lietuva pabrėžė pasirengimą tolimesnėms deryboms; bei dar kartą kreipėsi tiek į Komisiją, tiek į pirmininkaujančią šalį, tiek į suinteresuotas šalis prašydama padaryti dar vieną mažą pastangą visiems mums padėti surasti tinkamą formulę, kuria būtų užtikrinama visų lig šiolei vykdoma žvejyba.

Komisija pabrėžė, kad artėjama prie visoms ES valstybėms priimtino varianto, tikisi, kad po dvišalių derybų pavyks pasiekti susitarimą.

Po dvišalių derybų buvo pateiktas naujas reglamento kompromisinis variantas.

Komisija padarė keletą mažų korekcijų, pridėti keli nauji pareiškimai, tame tarpe dėl šiaurinių krevečių žvejybos galimybių pagal naują EB ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą pagal kurį ES valstybės, turinčios šios rūšies kvotas Grenlandijos vandenyse, įvertinusios savo žvejybos galimybes sutinka perduoti dalį savo kvotų ES valstybėms vykdžiusioms krevečių žvejybą šiuose vandenyse (Lietuvai ir Estijai), dėl ančiuvių sutarta nenustatyti kvotų, o leisti mokslinę žvejybą laivams prižiūrint moksliniams stebėtojams, įrašytas papildomas punktas dėl tobių žvejybos.

Komisija pažymėjo, kad ištaisys pastebėtas klaidas, padėkojo ES valstybėms už darbą ir reziumavo, kad pasiektas politinis sutarimas. 

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, nustatančio plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo planą (apsikeista nuomonėmis).

Šiuo metu galiojantis EB ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimas buvo pasirašytas 1985 m. Susitarimo protokolas galioja iki š. m. gruodžio 31 d.

Europos Bendrija, Danijos Vyriausybė ir Grenlandijos Autonominė Vyriausybė 2006 m. birželio 2 d. parafavo naują Žvejybos partnerystės susitarimą, pagal kurį Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės Grenlandijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, ir protokolą bei priedą, kuriuose nustatomos žvejybos galimybės ir techninės bei finansinės Bendrijos laivų žvejybos veiklos sąlygos 6 metams nuo Susitarimo įsigaliojimo. Pagrindinis naujojo Žvejybos partnerystės susitarimo tikslas – išlaikyti ir sustiprinti Europos Bendrijos ir Grenlandijos Autonominės Vyriausybės žvejybos ryšius, tam kuriamas partnerystės ir dialogo pagrindas, siekiant pagerinti tausios žvejybos politiką ir paskatinti racionaliai naudoti Grenlandijos žvejybos zonų žuvininkystės išteklius, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Pagal naująjį žvejybos partnerystės susitarimą, EB finansinis įnašas yra 15 847 244 eurų per metus, įskaitant ir 1 540 000 eurų finansinį rezervą, kuris bus sumokėtas, jei Bendrijai be priede jau nustatytų kvotų bus suteikta ir menkių bei (arba) stintenių žvejybos galimybių. Iš 15 847 244 eurų 3 261 449 eurų metinė finansinė parama bus skiriama Grenlandijos žuvininkystės sektoriaus politikai nustatyti ir įgyvendinti, siekiant tęsti dialogą dėl atsakingos ir tausios žvejybos. Be finansinio įnašo iš Bendrijos biudžeto, Grenlandijai mokami laivų savininkų mokesčiai, kurie sudaro 5 proc. kiekvienos rūšies vidutinės orientacinės kainos, nurodytos 1 priedėlyje, gali sudaryti apie 2 mln. eurų.

Europos Komisija siūlo Europos Tarybai priimti sprendimą dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais dėl laikino naujo Europos Bendrijos, Danijos Vyriausybės ir Grenlandijos Autonominės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimo taikymo, kol jis galutinai įsigalios.

Šiame ES Tarybos posėdyje ES žemės ūkio ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo.

Komisija informavo, kad buvo tęsiamos diskusijos su suinteresuotomis ES valstybėmis, bei tikisi, kad planas bus patvirtintas 2007 m. I ketvirtyje. Komisija ieškos būdų kaip patobulinti sijinių tralų selektyvumą, taip pat svarbu patvirtinti atitinkamas kontrolės priemones. Taip pat Komisija parengė deklaraciją šiuo klausimu, kuriai pritarė visos ES valstybės.

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo ir konkrečių nuostatų tam tikriems žemės ūkio produktams.

Komisarė, atsakingą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Mariann Fisher Boel pateikė informaciją apie paruoštą reglamento projektą, apjungiantį 21 bendrą rinkos organizavimą į vieną teisės aktą. Kai bus priimtas šis reglamentas, jis kartu su reglamentais dėl tiesioginių išmokų ((EB) Nr. 1782/2003), dėl kaimo plėtros ((EB) Nr. 1698/2005) ir dėl BŽŪP finansavimo ((EB) Nr. 1290/2005) sudarys Bendrosios žemės ūkio politikos teisinį pagrindą.

ES cukraus rinkos stabilizavimo priemonės.

Austrijos ir Vokietijos delegacijos pristatė klausimą, kuriuo prašoma leisti parduoti intervencinį cukrų pramoninio cukraus perdirbėjams, siekiant išvengti ir taip didelių cukraus atsargų Bendrijoje.

Komisija atsakė, kad tokiems veiksmams pagal esamą cukraus sektoriaus režimą nėra teisinio pagrindo. Dėl cukraus pateikimo chemijos pramonei, Komisija informavo, kad kitame vadybos komitete pateiks pasiūlymą dėl 200 000 t importo. Tai būtų tik trumpalaikis sprendimas, kad būtų galima padėti chemijos pramonei.

Padėtis kiaulienos rinkoje.

Lenkijos delegacija išreiškė susirūpinimą susidariusia padėtimi kiaulienos sektoriuje. Nuo 2006 m. lapkričio Lenkijoje kiaulienos kainos yra žemiausios visoje ES ir sudaro 121,97 EUR/ 100 kg, tai 12 proc. žemiau vidutinės referencinės kainos ES. Siekiant išspręsti iškilusią problemą, Lenkija prašo paramos privačiam saugojimui bei įvesti eksporto grąžinamąsias išmokas už kiaulieną.

Komisija informavo, kad supranta Lenkijos susirūpinimą, tačiau pabrėžė, kad tokia situacija susidarė dėl nuolat didėjančios produkcijos.

Augalų apsaugos produktai:

i) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką

ii) Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija.

Pirmininkaujanti valstybė pristatė pažangą, pasiektą š.m. rugsėjo-gruodžio mėn. Žemės ūkio klausimų darbo grupėje (pesticidai ir augalų apsaugos priemonės) svarstant reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką projektą. Pirmininkaujanti valstybė taip pat pateikė informacijos apie Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, atitinkančią vieną iš šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos tikslų. ES valstybės nepasisakė.

Paukščių gripas (H5N1).

Komisija pateikė raštu informaciją apie naujausią situaciją dėl paukščių gripo. ES valstybės nepasisakė.

EB ir Rusijos Federacijos derybos veterinarijos ir fitosanitarijos srityje.

EB ir Rusijos Federacijos derybos veterinarijos ir fitosanitarijos srityje klausimo aptarimas vyko dvi dienas (gruodžio 19 d. ir 20 d.).

          Pirmą dieną (gruodžio 19 d.) svarstyta Tarybos deklaracija dėl eksporto į Rusiją. Deklaracijoje, kurioje apžvelgta derybų padėtis su Rusija, ES Taryba išreiškė susirūpinimą dėl galimo draudimo eksportuoti gyvūninės kilmės produktus į Rusiją nuo 2007 m. sausio 1 d. bei paramą Komisijos pastangoms rasti bendrą sprendimą.

          Komisija informavo, kad nuo lapkričio mėn. Rusija pradėjo grasinti uždrausti gyvūninės kilmes produktų importą iš ES, nors draudimas nepagrįstas. Visas ES eksportas atitinka Rusijos reikalavimus ir tai įtvirtinta 2004 m. pasirašyta ES-Rusijos deklaracija. Komisija su Rusija vykdė intensyvias diskusijas, tada Rusija pasirinko kitą strategiją: kelioms ES valstybėms pasiūlė dvišalius susitarimus. Komisija dvišalėms deryboms nepritarė.

ES valstybės ES Tarybos sesijos metu buvo kviečiamos patvirtinti savo pasiryžimą laikytis vieningos pozicijos. Apie tai iš karto ketinama informuoti ES komisarą M. Kyprianou, atsakingą už sveikatą ir vartotojų apsaugą, nes jis šiuo klausimu po pusvalandžio Rusijoje (Maskvoje) turėjo susitikti su Rusijos žemės ūkio ministru p. Gordejevu.

          Pasisakydamos ES valstybės (Vokietija, Prancūzija, Latvija, Danija ir kt.) išreiškė paramą Komisijos pastangoms bei bendrai pozicijai. Lenkija dar kartą išsakė savo problemą dėl Rusijos draudimo importuoti iš Lenkijos.

Lietuva pažymėjo, kad norėtų akcentuoti svarbą kalbėti vienu balsu ES užsienio politikoje. Taip pat Lietuva atkreipė Komisijos ir ES valstybių ministrų dėmesį į tai, kad šiuo atveju kalba eina apie labai konkrečius dalykus: maisto produktų ir nemaistinių augalų eksportą į Rusiją. Lietuvai tai labai svarbi rinka, nes Rusijai šių produktų bendrame eksporte tenka pirma vieta, ir eksportas toliau sparčiai auga.

          Lietuva pritarė tam, kad EB imasi atsakomybės ir iniciatyvos derėtis su Rusija. Tačiau atkreipė dėmesį į skirtingų lygių - EB ir ES valstybių - kompetencijos skirtumus ir sprendžiamų klausimų pobūdį. Lietuva nemano, kad ES ir Rusijos bendri susitarimai atmeta svarbą ir galimybę dialogui tarp ES valstybių ir Rusijos dėl daugybės praktinių klausimų: dėl pasitaikančių netinkamų sertifikatų ir pasienyje įstrigusių krovinių, ar, pvz., kaip kad šiuo metu abipusiai svarstomas veterinarijos punkto gyviems gyvuliams pervežti per Lietuvos - Rusijos pasienio postą pastatymas. Netrukus Berlyne vyks paroda ,,Žalioji savaitė", kur Rusija irgi turės didelę ekspoziciją, jos durys bus atviros svečiams, dialogui. Lietuvos manymu, ES bendros pozicijos formavimas nesutrukdys dalykiškam šalių dialogui praktiniais klausimais.

          Artimas pozicijas išsakė taip pat Danijos ir Olandijos ministrai.

          Pirmininkaujanti valstybė apibendrinusi konstatavo, kad deklaracijai pritarta ir ji siunčiama ES komisarui M. Kyprianou į Maskvą.

          Antrą dieną (gruodžio 20 d.) ES komisaras M. Kyprianou pateikė š.m. gruodžio 19 d. susitikimo su Rusijos žemės ūkio ministru p. Gordejevu ataskaitą. Pažymėta, kad susitikimas buvo labai sėkmingas: išvengta draudimo eksportuoti. Be to, susitarta, kad Bulgarija ir Rumunija bus traktuojamos kaip lygiavertės ES valstybės. Susitikimo metu buvo tartasi dėl 2004 m. Memorandumo tarp ES ir Rusijos Federacijos II priedo projekto dėl veterinarijos sertifikavimo. Pasiektas pradinis susitarimas, kuris po ES ir Rusijos teisininkų ir kalbininkų peržiūros bus pasirašytas vėliausiai 2007 m. sausio mėn., parodos ,,Žalioji savaitė" metu Berlyne. Susitarta toliau stiprinti Memorandumo įgyvendinimą. Komisija ES valstybėms akcentavo, kad reikia sustiprinti kontrolę, kad ji taptų efektyvi ir tik saugūs produktai patektų į rinką. Taip pat pažymėjo, kad kitas Komisijos žingsnis santykiuose su Rusija bus Lenkijos klausimo sprendimas.

Dauguma ES valstybių (Danija, Latvija, Vokietija, Estija, Italija, Čekija, Airija, Ispanija) dėkojo Komisijai už darbą ir rezultatus ir pritarė pateiktam ES Tarybos pareiškimui, kuriame išreiškiama padėka.

Gyvūnų apsauga juos vežant: Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimas.

Čekijos delegacija pristatė savo parengtą prašymą atidėti reglamento (EB) Nr. 1/2005 taikymą iki 2009 m. sausio 1 d. Kadangi jau nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigalioja reglamento reikalavimai, kuriuose numatyta, kad naujose kelių transporto priemonėse turi būti įrengta atitinkama navigacinė sistema. O šioms sistemoms Komisija iki šiol nėra nustačiusi techninių specifikacijų.

Čekiją palaikė Prancūzija, Latvija, Austrija. Švedija pažymėjo, kad šiuo atveju problemų dėl to neiškyla.

Komisija pabrėžė, kad gyvūnų gerovė yra ypatingos svarbos klausimas. Be to, Komisija neprivalo pateikti jokių techninių specifikacijų, nes reglamente numatyta, kad Komisija tik stebės įgyvendinamą. Ne vėliau kaip 2010 m. sausio mėn. Komisija pateiks atskaitą apie vykdymą.

 

   

Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos 2006 m. gruodžio 19-20 d. ES Tarybos (Žemės ūkis ir žuvininkystė) sesijos Nr. 2774 ataskaitą.