e-žinios Nr. 290: ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba (2005 m. lapkričio 22-24 d.)

Data

2005 11 30

Įvertinimas
0

 

ES ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS TARYBA PASIEKĖ BENDRĄ SUSITARIMĄ DĖL CUKRAUS REFORMOS

 

Š. m. lapkričio 22-24 d. Briuselyje vykusios ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos metu ES žemės ūkio ministrai pasiekė bendrą susitarimą dėl cukraus sektoriaus reformos. Sesijos metu taip pat pasiektas susitarimas dėl kaimo plėtros strateginių gairių 2007-2013 m., pritarta Tarybos reglamento projektui dėl žuvininkystės išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose. ES žemės ūkio ministrai taip pat svarstė žuvininkystės bandomosios kontrolės priemonių, susijusių su didžiausiais leistinais sugavimais ir kvotomis 2006 m., klausimą bei Tarybos reglamento, nustatančio 2006 m. žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas žuvų ištekliams Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiaurių vandenyse, projektą.

Cukraus sektoriaus reforma. ES pirmininkaujančiai šaliai lapkričio 22 d. pateikus kompromisinį cukraus sektoriaus reformos pasiūlymą, vyko diskusijos. Pasibaigus tos dienos posėdžiui, įvyko 11 šalių, kurios parašė laišką komisarei M. F. Boel dėl cukraus sektoriaus reformos, ministrų susitikimas. Susitikimo metu susitarta laikytis pozicijos dėl ne didesnio kaip 30 proc. kainos mažinimo ir 70 proc. prarastų pajamų kompensavimo augintojams.

Lapkričio 23 d. vyko trišalis susitikimas tarp Lietuvos, Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios šalies. Lietuva išsakė savo poziciją, kad norėtų didesnio nei 60 proc. prarastų pajamų kompensavimo cukrinių runkelių augintojams lygio, taip pat norėtų izogliukozės kvotos, o intervencinė kaina turėtų būti 90 proc. nuo referencinės kainos. Taip pat Lietuva išreiškė susirūpinimą dėl didelio restruktūrizavimo mokesčio bei pasiūlė, jei reikėtų nuo 2009-2010 m. privalomai mažinti cukraus gamybą, tai pradėti mažinti nuo „B“ cukraus gamybos kvotos.

Lapkričio 24 d. ES pirmininkaujančiai šaliai pateikus paskutinį kompromisinį cukraus sektoriaus reformos variantą, šalys narės dar kartą išsakė savo pozicijas. Lietuva pakartojo nepritarimą dėl padidėjusio restruktūrizavimo mokesčio bei pageidavo, kad papildoma izogliukozės kvota nebūtų apmokestinta tokiais dideliais mokesčiais.

Daugelis ES valstybių pritarė siūlomoms reformos nuostatoms. Prieš pasisakė tik Lenkija, Latvija ir Graikija. Pasibaigus posėdžiui, buvo konstatuota, kad pasiektas bendras susitarimas dėl cukraus sektoriaus reformos.

Pagrindinės kompromisinio reformos pasiūlymo nuostatos:

Ø       cukraus sektoriaus režimas galios iki 2014-2015 m. ir nebus tarpinio peržiūrėjimo;

Ø       cukraus kaina mažinama 36 proc. per ketverius metus (pirma buvo siūloma mažinti 39 proc. per du metus);

Ø       prarastų pajamų kompensavimas cukrinių runkelių augintojams sudarys 64,2 proc. (iš pradžių buvo siūlomas 60 proc.);

Ø       atsisakoma galimo cukrinių runkelių kainos mažinimo 10 proc.;

Ø       ketveriems metams (2006/2007 – 2009/2010) išlaikomas intervencinis mechanizmas;

Ø       sujungiamos „A“ ir „B“ cukraus gamybos kvotos;

Ø       1 mln. t padidinama papildoma „C“ gamybos kvota (Lietuvai numatyta 8 985 t);

Ø       tris metus po 100 000 t padidinama izogliukozės kvota (Lietuvai numatyta 8 000 t);

Ø       įvedama lanksti savanoriška restruktūrizavimo schema, pagal kurią cukraus fabrikai galės pasitraukti iš cukraus gamybos;

Ø       nustatytas mokestis, kurį fabrikai turės mokėti į restruktūrizavimo fondą – 2006/2007 m. – 126,4 EUR/t, 2007/2008 m. – 173,8 EUR/t, 2008/2009 m. – 113,3 EUR/t, 2009/2010 m. – 0 EUR/t, nuo 2010/2011 m. – 0 EUR/t;

Ø       nustatyta restruktūrizavimo išmoka visiško gamybos išmontavimo atveju – 2006/2007 m. – 730 EUR/t, 2007/2008 m. – 730 EUR/t, 2008/2009 m. – 625 EUR/t, 2009/2010 m. – 520 EUR/t, nuo 2010/2011 m. – 0 EUR/t;

Ø       numatomas dalinis gamybos nutraukimas. Šiuo atveju fabrikui paliekama galimybė toliau naudoti gamybos vietą, įrenginius.

Ø       numatomos importo apribojimo priemonės – jei nuo 2008/2009 prekybos metų cukraus importas į ES iš trečiųjų šalių pagal „Viskas išskyrus ginklus“ iniciatyvos susitarimus padidės daugiau nei 25 proc. palyginus su importu iš tos šalies ankstesniais prekybos metais, Komisija automatiškai pradės taikyti atitinkamas priemones, pvz., laikino panaikinimo, sustabdymo, priežiūros ar kitas apsaugos priemones;

Ø       cukrus skirtas chemijos ir farmacijos pramonei, taip pat bioetanolio gamybai neįskaičiuojamas į cukraus gamybos kvotas;

Formalus ES žemės ūkio ministrų balsavimas dėl cukraus sektoriaus reformos vyks po to, kai Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę (2006 m. sausio mėn.).

Bendrijos strateginės gairės dėl kaimo plėtros: (programavimo laikotarpis 2007–2013 m.). Bendrijos strateginėse gairėse apibrėžiamos sritys, kurios yra svarbios, siekiant įgyvendinti Bendrijos prioritetus, visų pirma susijusius su Geteborge patvirtintais darnaus vystymosi tikslais ir atnaujinta Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Kiekviena ES valstybė, atsižvelgdama į minėtas Bendrijos strategines gaires, privalės parengti Nacionalinę kaimo plėtros strategiją bei Kaimo plėtros programą 2007-2013 metams.

ES Tarybos sesijos metu ES valstybės pastabų dėl Bendrijos strateginių gairių kaimo plėtrai neturėjo. ES pirmininkaujanti JK konstatavo, kad dėl strateginių gairių pasiektas bendras sutarimas. Remdamosi gairėmis, ES valstybės gali rengti nacionalines strategijas, o pačios gairės bus tvirtinamos gavus Europos Parlamento nuomonę (2006 m. sausio mėn.).

Žuvininkystės išteklių apsauga techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose. Šiuo reglamento projektu Europos Komisija siūlė apjungti visas nuostatas dėl techninių žuvų išteklių išsaugojimo priemonių Baltijos jūroje, Beltuose ir Zunde ir įtraukti jas į vieną reglamentą.

Taip patreglamentas:

- įgyvendins 2003 m. Stojimo akto nuostatą, kuri numato, kad Rygos įlankai bus nustatyti specialūs žvejybos apribojimai;

- ištaisys Tarybos reglamento (EB) Nr. 88/98 trūkumus, kurie sukelia taikymo ir įgyvendinimo problemų;

- Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98 nustatytos silkių iškrovimo taisyklės, kiek jos susijusios su Baltijos jūra, bus pakeistos bendromis nuostatomis dėl neišrūšiuotų iškrovimų

ES Tarybos sesijos metu reikėjo susitarti dėl kelių neišspręstų klausimų: dėl upinių plekšnių ir otų žvejybos draudimo laikotarpių, dreifinių tinklų apibrėžimo bei Lenkijos prašomos išimties leisti 2007 m. žvejoti dreifiniais tinklais 40 proc. žvejybos laivų (pagal galiojančius teisės aktus būtų leidžiama 20 proc.).

Estijos ir Latvijos delegacijos išreiškė pageidavimą, kad būtų nustatyti pastovūs upinių plekšnių ir otų draudimo laikotarpiai, tačiau teigė, kad gali pritarti Europos Komisijos ir pirmininkaujančios šalies kompromisiniam pasiūlymui. Danijos delegacija pritarė kompromisiniam pasiūlymui dėl plekšniažuvių draudimo, tačiau nenorėtų, kad draudimas būtų taikomas ir vakariniams rajonams. Danija pažymėjo, kad 2002 m. buvo priimtas politinis sprendimas dėl žvejybos dreifiniais tinklais, tačiau kompromiso vardan sutiko su Lenkijos pasiūlymu. Italija, Ispanija ir Prancūzija taip pat pritarė Lenkijos pasiūlymui.

Lietuva pritarė kompromisiniam pasiūlymui dėl upinių plekšnių ir otų draudimo laikotarpių, versliniam šlakio dydžiui bei Lenkijos prašomai išimčiai. Pritardama pasiūlymui šiame reglamente nenustatyti pastovaus upinių plekšnių ir otų žvejybos draudimo laikotarpio, Lietuva išreiškė pageidavimą, kad Europos Komisija ir ES Taryba bendrame pareiškime įsipareigotų šiuo metu galiojančius upinių plekšnių ir otų žvejybos draudimo laikotarpius numatyti 2006 m. kvotų reglamente, o vėliau būtų svarstomos visos galimos šių rūšių žuvų žvejybos valdymo priemonės. Lietuva pabrėžė, kad draudimo laikotarpių trukmė ir visos valdymo priemonės turėtų efektyviausiu būdu įgyvendinti pagrindinį tikslą – užtikrinti tausojančią žvejybą ir išsaugoti žuvų išteklius

Lietuva pritarė, kad šiame reglamente dreifinių tinklų apibrėžimo nereikėtų nustatyti, tačiau pažymėjo, jog Europos Komisija turėtų įsipareigoti bendrame pareiškime priimti ,,horizontalų“ dreifuojančio tinklo sąvokos apibrėžimą, kuris būtų taikomas visuose EB vandenyse.

Europos Komisija įsipareigojo 2006 m. nustatyti ,,horizontalų“ dreifinių tinklų apibrėžimą. Atsižvelgdama į Lenkijos žvejams gresiančius ekonominius sunkumus, Lenkijos prašymui Europos Komisija taip pat pritarė.

ES pirmininkaujanti šalis konstatavo, kad dėl reglamento projekto pasiektas politinis susitarimas, todėl peržiūrėjus teisininkams-lingvistams, dokumentas bus teikiamas artimiausiam ES Tarybos posėdžiui „A“ punktu, t. y. pritariant be svarstymo.

2006 m. žvejybos galimybių ir susijusių sąlygų žuvų ištekliams Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiaurių vandenyse nustatymas. Pagal menkių atstatymo planą turi būti įgyvendinamas šių žuvų žvejybos pastangų mažinimas. Derybose su Rusija sutarta, kad rytinių menkių žvejyba bus uždrausta 3 mėn., jei 10 proc. bus sumažintos žvejybos pastangos. Europos Komisija siūlo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki birželio 14 d. drausti žvejoti sekmadieniais ir menkių žvejybos draudimo laikotarpiu drausti žvejoti žvejybos įrankiais, kurių akytumas didesnis nei 90 mm.

ES Tarybos metu šalys narės pasikeitė nuomonėmis šiais klausimais:

1) Koks būtų geriausias būdas pasiekti papildomą 10 proc. žvejybos pastangų sumažinimą?

2) Ar yra alternatyva visiškam bet kokių įrankių, su kuriais galima gaudyti menkę, draudimui, siekiant užtikrinti menkės apsaugą draudimo laikotarpių metu?

Dauguma Baltijos valstybių nepritarė siūlymui drausti žvejoti sekmadieniais bei draudimui žvejoti visais didesniais nei 90 mm akytumo aktyviais ir pasyviais žvejybos įrankiais. Buvo siūloma drausti žvejoti pirmomis mėnesių dienomis (Danija, Švedija, Latvija) arba pratęsti žvejybos draudimo laikotarpį (Lietuva). ES valstybės pabrėžė, jog būtina rasti sprendimą dėl lašišų ir plekšnių žvejybos menkių žvejybos draudimo laikotarpiu. Atsakydama į pateiktus klausimus, Lietuva pasisakė, kad:

1. pritaria būtų mažinamos žvejybos pastangos, tačiau nepritaria menkių žvejybos dienų skaičiaus nustatymui ir siūlomam draudimui žvejoti menkes sekmadieniais. Būtų tikslinga atsižvelgti į oro sąlygų įtaką žvejybai bei pačių žvejų nuomonę, nes jie nepritaria siūlomam draudimui žvejoti sekmadieniais. Kaip alternatyvą Lietuva siūlė pratęsti menkių žvejybos draudimo laikotarpį 24 d. ir nustatyti jį iki spalio 8 d. (neviršijant 10 proc. žvejybos laiko sumažinimo).

2. Efektyviausios menkių išteklių atstatymo priemonės, Lietuvos nuomone, būtų iš dalies uždari menkių žvejybai rajonai ir laikotarpiai, kurių metu draudžiama menkių žvejyba.

Lietuva nepritaria siūlymui uždrausti žvejoti didesniais nei 90 mm akytumo aktyviais žvejybos įrankiais (tralais) ir 90 mm pasyviais žvejybos įrankiais (žiauniniais tinklais) menkių žvejybos draudimo laikotarpiu, nes tai turėtų rimtų neigiamų pasekmių kitų žuvų žvejybai. Šis draudimas turėtų būti siejamas tik su menkių žvejyba ir netaikomas visoms kitoms rūšims. Didesniais kaip 90 mm akytumo žvejybos įrankiais menkių žvejybos draudimo laikotarpiu žvejojamos plekšnės ir otai. Šiuo atveju menkių priegauda neturi viršyti nustatytų ribų.

Europos Komisija tikisi pasiekti kompromisą dėl 2006 m. didžiausių leistinų sugauti kiekių (DLSK) Baltijos jūroje iki š.m. gruodžio mėnesio ES Tarybos posėdžio.

Išankstinis klausimų nagrinėjimas: bandomosios kontrolės priemonės susijusios su didžiausiais leistinais sugavimais ir kvotomis 2006 m. Dar neparengus reglamento ES Tarybos sesijoje buvo svarstomas vienas sudėtingiausių klausimų – Šiaurės jūros ir Skagerako, Airijos jūros, Vakarų Škotijos, Kategato, Rytų sąsiaurio žvejybos rajonų menkių išteklių atkūrimo plano įgyvendinimas 2006 m. Šis planas paremtas dienų jūroje sistema, nustatančia dienų jūroje skaičių valstybių narių laivyno segmentams, atsižvelgiant į išteklių būklę.

ES valstybės pasikeitė nuomonėmis pirmininkaujančios šalies iš anksto pateiktais klausimais. Danijos ir Jungtinės Karalystės delegacijos nepritarė didžiausiems leistiniems sugavimų kiekiams (DLSK) ir žvejybos pastangų mažinimui. Pastarajam taip pat nepritarė Belgijos delegacija. Danija pažymėjo, jog reikėtų laikytis mokslininkų pateiktų rekomendacijų, tačiau teigė galinti pritarti 15 proc. DLSK ir žvejybos pastangų mažinimui. Švedija mano, kad žvejybos pastangos galėtų būti mažinamos ir 30 proc. Nyderlandų ir Prancūzijos delegacijos akcentavo, jog pagrindinis dėmesys turi būti skirtas įrankiams, kuriais vykdoma specializuota menkių žvejyba.

Europos Komisija pažymėjo, kad žvejybos pastangos ir DLSK turi būti sumažinti 15 proc. ir pritarė selektyvesnių žvejybos įrankių naudojimui. Europos Komisija teigė galinti būti lanksti šiuo klausimu, tačiau priimamos priemonės turi prisidėti prie tausojančio menkių išteklių naudojimo.

ES ir Norvegija. Europos Komisija informavo, kad susitarimas su Norvegija dėl žvejybos 2006 m. turėtų būti pasiektas š. m. lapkričio 28 – gruodžio 2 d. Briuselyje. Derybos su Norvegija priklauso nuo sutarimo su kitomis šalimis dėl putasu žvejybos, todėl svarbu pasiekti ir juos.

Dauguma ES valstybių išsakė savo pageidavimus dėl tam tikrų žuvų rūšių žvejybos galimybių bei akcentavo susitarimo įsigaliojimo nuo 2006 m. pradžios svarbą. Lenkijos delegacija priminė, kad Norvegija suteikdavo Lenkijai ledjūrio menkių žvejybos galimybes ir išreiškė viltį, kad ir 2006 m. galės žvejoti šios rūšies žuvis. Europos Komisija atsakė, kad Norvegija leisdavo Lenkijai žvejoti ledjūrio menkes tik jeigu turėdavo papildomų galimybių, tačiau 2006 m. tokių galimybių suteikti negalės.

Tarybos Reglamento Nr. 847/96 taikymas pelaginėms žuvims (kasmetinis DLSK ir kvotų administravimas). Airijos delegacija išsakė nuomonę, kad skumbrėms turi būti taikomas reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytas principas, pagal kurį 10 proc. neišnaudotų kvotų leidžiama perkelti į kitus metus, ir paprašė apsvarstyti šį prašymą priimant sprendimą dėl 2006 m. DLSK reglamento. Europos Komisija pareiškė, kad ši nuostata negali būti taikoma skumbrėms, kadangi šiuo klausimu nėra pasiektas susitarimas su Norvegija ir Farerų Salomis.

Paukščių gripas. ES Sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras M. Kyprianou apžvelgė dabartinę situaciją dėl paukščių gripo. Taip pat informavo ES žemės ūkio ministrus apie savo vizitą į kelias Pietryčių Azijos šalis bei akcentavo, kad situacija Turkijoje ir Kroatijoje kontroliuojama, o Rumunijoje ligos plitimas apsiribojo Dunojaus delta. Apžvelgiant veiklą tarptautiniame lygmenyje, pažymėta, kad ES kartu su Tarptautiniu epizootijos biuru (OIE), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasauline sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio banku sutarė dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo nukentėjusioms Azijos šalims. Artimiausia tarptautinė konferencija dėl Paukščių gripo vyks 2006 m. sausio viduryje Kinijoje (Pekine). Tikimasi pagalbą trečiosioms šalims mobilizuoti pasauliniu mastu. Azijos šalys išreiškė norą bendradarbiauti, turi pasirengusios priemonių prieš paukščių gripą ir pandemiją planus. Viena iš pagalbos Azijos šalims galimų priemonių būtų nuostolių ūkininkams kompensavimas. M. Kyprianou pažymėjo, kad virusas dar nenugalėtas, bet yra pasirengimas jį atremti. ES pirmininkaujanti šalis pažymėjo, kad Paukščių gripas taip pat bus aptariamas š. m. gruodžio mėn. ES Tarybos sesijoje.

Problemos eksportuojant mėsą, mėsos produktus ir augalinės kilmės produktus į Rusijos Federaciją. Lenkijos delegacija kreipėsi pagalbos į ES Tarybą, informuodama, kad Rusija uždraudė iš Lenkijos importuoti į Rusiją įvairius gyvūninius ir augalinius produktus. Užsitęsus šiai padėčiai, preliminariu paskaičiavimu, gali susidaryti iki 50 mln. EUR nuostolių. Atstatant normalius prekybinius santykius su Rusija, Lenkija pat tikisi Europos Komisijos paramos. Europos Komisija pažymėjo, kad pasirašytas bendradarbiavimo Memorandumas su Rusija visų problemų neišsprendė. Sertifikatų išdavimas šalių narių prerogatyva, todėl ypač svarbūs glaudūs dvišaliai santykiai. Europos Komisija, esant reikalui, pažadėjo paremti, taip pat aktyviai dalyvaus šiame procese per Potsdamo, Rosendalio darbo grupes. ES pirmininkaujanti šalis konstatavo, kad ES Taryba atkreipė dėmesį į šią problemą, ir tikisi, kad su Europos Komisijos pagalba bus imtasi atitinkamų priemonių.

PPO derybos. Europos Komisija informavo, jog nebesitikima, kad Honkonge bus pasiektas galutinis susitarimas, bet vis dar tikimasi, kad poslinkis susitarimo link visgi bus. Žemės ūkio komisarė taip pat informavo, kad Europos Komisija yra kritikuojama eksportuotojų dėl „minkštos“ pozicijos derybose, tačiau kategoriškai atmeta tokius kaltinimus. Honkonge Europos Komisija tikisi ES valstybių paramos techniniuose susitikimuose, nagrinėjant PPO galutinį pasiūlymą.

Prancūzijos delegacija pabrėžė, kad Europos Komisija nebegali daryti naujų nuolaidų likus tiek nedaug laiko iki susitikimo Honkonge, bei nesitiki, kad gali būti pasiektas susitarimas, nes PPO partnerių prašymai yra nerealistiniai.

Klausimai, susiję su perėjimu nuo Vienkartinės išmokos už plotus schemos prie Bendrosios išmokos schemos. Estijos delegacija pristatė naujų ES valstybių problemas pereinant nuo Vienkartinės išmokos už plotus schemos (VIPS) prie Bendrosios išmokos schemos (BIS). Latvija dar kartą pabrėžė, kad jei sprendimas nebus rastas, gali susidaryti situacija, kuomet žemės savininkai gaus nepagrįstai dideles kompensacijas. Slovakija palaikė naujų ES valstybių iškeltą prašymą.

ES Komisarė informavo, kad susipažino su naujų ES valstybių išsakytomis problemomis ir pavedė savo personalui pateikti pasiūlymus, sprendimą pasiūlys vėlesniuose susitikimuose.

Apsaugos sąlyga obuolių sektoriuje. Prancūzijos delegacija pristatė susidariusią situaciją dėl stalo obuolių importo, kuris 2004 m. lyginant su 2000 m. išaugo 150 proc. ir dėl to atsirado saugojimo problema. Pristačiusi problemą, Prancūzija paprašė Europos Komisijos leisti taikyti apsaugos priemones nustatant importo tarifus ir atsikratant atsargų. Europos Komisija savo ruožtu patikino, kad žino susidariusią situaciją, bet šiuo metu nemato išeities.

Nacionalinė pagalba Kipro ūkininkams, siekiant sureguliuoti susikaupusias skolas žemės ūkio sektoriuje. Kipro delegacija pristatė susidariusią situaciją dėl skolų žemės ūkio sektoriuje ir paprašė leidimo teikti valstybės pagalbą.

Europos Komisija informavo, kad šį Kipro prašymą pamatė labai neseniai, todėl reikia laiko jam išnagrinėti ir pateikti atsakymą. ES pirmininkaujanti šalis atkreipė dėmesį, kad šis Kirpo prašymas bus pateiktas nagrinėti Specialiajam žemės ūkio komitetui.

 

 Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos 2005 m. lapkričio 22-24 d. ES Tarybos (Žemės ūkis ir žuvininkystė) sesijos Nr. 2692 ataskaitą.