e-žinios Nr.14:Derybos tęsiasi toliau

Data

1999 02 25

Įvertinimas
0

Derybos tęsiasi toliau


        Šį pusmetį pirmininkaujanti Europos Sąjungai Vokietija tikisi, kad ES šalių žemės ūkio ministrai susitars principiniais klausimais dar prieš rytoj, vasario 26 d. planuojamą  Viršūnių susitikimą Bonoje,  ir ES lyderiai galės tartis dėl kitų biudžeto reformos aspektų, ypatingai dėl regioninių finansavimo programų pertvarkymo.
        Iš esmės ES biudžeto reformos prireikė dėl būsimųjų naujų narių, kurių didelę ekonomikos potencialo dalį sudaro žemės ūkis, priėmimo į ES. Jeigu, pavyzdžiui, Lenkijai būtų taikomos dabar ES galiojančios žemės ūkio rėmimo taisyklės, tai papildomai ES biudžetui kainuotų nuo 10 iki 15 mlrd. JAV dol.

        Tačiau net jeigu ir nevyktų ES plėtimasis į Rytus, BŽŪP turi būti reformuota. Tuo metu, kai industrinės valstybės verčia neturtingas šalis veikti laisvos rinkos ir laisvos prekybos sąlygomis, Europos valstybės palaiko dirbtines kliūtis importui, daug aukštesnes nei pasaulyje maisto produktų kainas savo rinkoje, remia ES pagaminamos produkcijos eksportą. Tai galima paaiškinti tik tuo, kad proporciškai maža interesų grupė, t.y. žemdirbiai, turi neproporcingai didžiulę politinę įtaką. Ūkininkai ES sudaro šiek tiek mažiau nei 5 proc. visų dirbančiųjų ir sukuria mažiau nei 2 proc. bendro vidinio produkto, tačiau jokia kita grupė nesinaudoja tokia parama aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

        Tai, kad ES ruošiasi sumažinti subsidijas žemdirbiams pirmą kartą per beveik  37 BŽŪP egzistavimo metus, rodo, kad sistemą reikia tikrai keisti ir jos dienos jau suskaičiuotos. Tačiau, ekspertų nuomone, metas reformoms dabar ypač netinkamas. Ūkininkų pajamos pernai smarkiai sumažėjo dėl Azijos ir Rusijos krizių, todėl ES žemės ūkio ministrų derybos Briuselyje dėl paramos žemės ūkiui ir kainų mažinimo šią savaitę prasidėjo griaudžiant 50 tūkstantinei nepatenkintų žemdirbių miniai. Jeigu ministrams susitarti dėl reformų nepavyks, tai turėtų padaryti ES šalių lyderiai. Nors įtakingiausių ES valstybių lyderiai - Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir Prancūzijos ministras pirmininkas Lionelis Jospinas - yra kairieji ir galbūt jiems žemdirbių lobistai turės mažiau įtakos nei jų konservatyviems pirmtakams, susitarti tikrai nebus lengva. Vokietijai svarbu sumažinti savo 13 mlrd. JAV dol. kasmetinę įmoką į ES biudžetą, tuo tarpu Prancūzija, kuri iš ES biudžeto gauna daugiausia iš visų ES narių (daugiau nei 10 mlrd. JAV dol.), rimtai priešinasi Vokietijos siūlymui valstybėms narėms pačioms perimti dalį žemdirbių rėmimo finansinės naštos.

        Jeigu Vokietijai jos pirmininkavimo ES metu nepavyks pasiekti šalių susitarimo dėl BŽŪP reformos, ši nelengva užduotis teks Suomijai, kuri pirmą kartą pirmininkaus ES. Jeigu diskusijos užtruktų taip ilgai, tai tikriausiai neigiamai atsilieptų šalims, siekiančioms narystės ES. Greitas ir aiškus sprendimas dėl BŽŪP reformų ne tik padėtų paspartinti ES plėtimąsi, bet ir sustiprintų ES lyderių pozicijas prieš interesų grupes, kurios priešinasi pastangoms atverti laisvai rinkai kitus sektorius.