Dirbamos žemės tvarkymas Danijoje

Tel.: 239 10 16,  Faks.: 239 10 15;
http://www.old.zum.lt ; el.paštas: [email protected]

DIRBAMOS ŽEMĖS TVARKYMAS DANIJOJE

Jau keletą metų tęsiasi bendradarbiavimas tarp Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos Žemės konsolidacijos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. 2000 m. rugpjūčio - 2001 m. gruodžio mėn. Dotnuvoje, Kėdainių rajone bendromis pastangomis įvykdytas pirmasis Lietuvoje žemės konsolidacijos bandomasis projektas, kurio metu suformuoti didesni ir patogesni naudojimui dirbamos žemės sklypai. 2002 m. spalio mėn. pradėtas vykdyti naujas Danijos - Lietuvos bandomasis projektas: ,,Žemės konsolidacija - instrumentas subalansuotai kaimo plėtrai“. Šis projektas vykdomas trijose skirtingose Lietuvos kaimo vietovėse, atrinktose pagal tam tikrus reikalavimus. Projektas pratęsia pirmojo žemės konsolidacijos bandomojo projekto tikslą - pagerinti ūkių žemėnaudų struktūrą bei suformuoti galimai didesnius dirbamos žemės sklypus, tačiau tuo pačiu siekia ir kitų tikslų, susijusių su  esamos kaimo infrastruktūros pagerinimu ir  plėtra, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politika,  įgyvendinimu. Kaip sudėtinė šio projekto dalis, 2003 m. rugsėjo mėn. pabaigoje įvyko mokomoji kelionė į Daniją, kurios metu  Lietuvos delegacijos nariai, vadovaujami Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM generalinio direktoriaus K.Maksvyčio, turėjo galimybę susipažinti su Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos bei kitų susijusių institucijų veikla ir patirtimi vykdant bei administruojant žemės konsolidaciją Danijoje, o tuo pačiu pasidomėti ir kitais su dirbamos žemės tvarkymu ir administravimu susijusiais klausimais. Lietuvos delegacijos sudėtyje be Nacionalinės žemės tarnybos atstovų taip pat buvo Marijampolės, Kėdainių ir Vilniaus apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos padalinių darbuotojai, dalyvaujantys minėtame bandomajame projekte.

Praktinė pažintis su Danijos žemės tvarkymo sistema prasidėjo apsilankius viename iš keturių Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos direktoratų - Maisto, žuvininkystės ir agroverslo direktorate, kuriame vienas iš penkių skyrių yra žemės konsolidacijos. Direktoratui vadovauja direktorius ir keturi jo pavaduotojai bei dirba apie 400 darbuotojų. Žemės konsolidacijos skyriuje, kurio pagrindinė būstinė yra pietų Jutlandijoje, Toender mieste, dirba apie 40 darbuotojų. Dalis šio skyriaus darbuotojų, kurie yra teisininkai, dirba Kopenhagoje, o kiti darbuotojai dirba Toender mieste bei atskiras padalinys yra Foulum mieste. Toks šio skyriaus darbo organizavimas susiklostė istoriškai, kuomet Danija XIX a. pabaigoje išsivadavo iš Vokietijos okupacijos ir netoli Vokietijos  sienos esančiame Toender mieste buvo nuspręsta sustiprinti šalies valstybinio vadovavimo pozicijas, o be to ten iš karto kilo didelis poreikis konsoliduoti susmulkintus dirbamos  žemės sklypus. Šiomis dienomis toks vyriausybinės institucijos darbo organizavimas dar grindžiamas ir nedarbo mažinimo būdu. Numatoma, kad per ateinančius keletą metų visi šio skyriaus darbuotojai dirbs tik Toender ir Foulum (regioninis padalinys) miestuose.

Direktorato direktoriaus pavaduotojas p.J.H.Pedersen atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Danijos kaime ypač paspartėjo struktūriniai pokyčiai ir kasmet ūkininkų skaičius sumažėja 2-3 tūkst. Pagal 2002 m. statistinius duomenis, Danijoje dirbamos žemės plotas sudarė apie 2.7 mln. ha, kurią dirbo apie 53 530 ūkių. Vidutinis statistikos institucijų pateikiamas ūkio dydis - 53 ha. Šiuo metu Danijoje yra apie 50 tūkst. ūkininkų. Norint normaliai pragyventi iš žemės ūkio veiklos, pasak p.J.H.Pedersen, Danijos ūkininkui reikia turėti apie 400-500 ha dirbamos žemės. Direktoratas, kuris be kitų funkcijų atlieka ir Nacionalinės mokėjimo agentūros funkcijas, du kartus per metus informuoja ūkininkus, ką tikslinga sodinti ateinančiais metais. Ūkininkai, norėdami gauti ES teikiamą paramą už savo gaminamą produkciją, turi pateikti atitinkamos formos paraiškas. Ši sistema buvo įdiegta 1993 m. ir ūkininkai prie jos įprato per keletą metų. Šiais metais apie 1700 ūkininkų, norinčių gauti tiesiogines išmokas, paraiškas pateikė elektroniniu būdu, t.y. naudodami internetinį ryšį. Paraiškose pateiktų duomenų teisingumą vietoje tikrina apie 150 darbuotojų, esančių šešiuose regioniniuose padaliniuose, sudarydami galimos rizikos ūkių sąrašą. Dažniausiai tai būna naujai įsteigti ūkiai, taip pat dideli ūkiai, nes jie gauna dideles išmokas, bei ūkiai, pateikę neteisingą pasėlių plotų deklaraciją, t.y. kai nurodytas plotas viršija dirbamos žemės bloko plotą.

Šis direktoratas taip pat atsakingas už Kaimo plėtros plano, kurio pagrindu Danijos ūkininkai gauna ES struktūrinių fondų paramą, rengimą ir koordinavimą. Apie tai kalbėjusi p.R.Munk pažymėjo, kad be kitų priemonių Danijos Kaimo plėtros plane yra ir ,,Žemės sklypų pertvarkymo" priemonė, pagal kurią iš ES struktūrinių fondų finansuojami žemės konsolidacijos projektai. Iki šiol tokių projektų rengimą ir įgyvendinimą finansavo Danijos vyriausybė, tačiau pastaruoju metu nuspręsta šią priemonę finansuoti dalinai iš ES ir valstybinių lėšų. Pagal ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo taisykles, tie ūkininkai, kurie pasinaudos šia parama žemės konsolidacijos projektams rengti, po to neturės teisės naujai suformuoto žemės sklypo perleisti 5 metus.

Danija, turinti daugiau nei 100 metų patirtį rengiant žemės konsolidacijos projektus, juos skirsto į mažus ir didelius - maži, kuomet dalyvauja 5-10 ūkininkų ir dideli, kuomet dalyvauja 10-50 ūkininkų. Reikia pažymėti, kad Danijoje žemės konsolidacijos projektai vykdomi ūkininkams dalyvaujant juose savanoriškai. Tik tuomet, kai žemės konsolidacijos projektas vykdomas toje teritorijoje, kur numatomas naujo valstybinio kelio tiesimas ar kito kokio nors valstybinės reikšmės objekto statyba (pvz., įveisiant valstybinės reikšmės mišką,  paimant žemę aplinkosaugos politikos tikslų įgyvendinimui ir pan.), nesant geranoriško susitarimo žemę iš ūkininko galima paimti pagal specialų įstatymą, suprantama, už tai teisingai atlyginant. Kasmet Danijoje pradedama apie 20 žemės konsolidacijos projektų, kuriuose dalyvauja apie 50 žemės savininkų.

Žemės konsolidacijos skyrius be kitų funkcijų taip pat atlieka ir Žemės Banko funkciją, t.y. valstybės vardu perka ir parduoda žemę, reikalingą žemės konsolidacijos projektų rengimui. Tai yra būtina, norint turėti tam tikrą žemės ,,rezervą“, kurį panaudojus žemės konsolidacijos projekto metu būtų galima suformuoti didesnius ir racionalesnių žemėnaudų ūkius.  Tokiu būdu Žemės konsolidacijos skyrius laikinai tampa valstybinės žemės savininku ir turi pasirūpinti, kad ta žemė būtų tinkamai prižiūrima ir dirbama, t.y. turi sudaryti žemės nuomos sutartį su ūkininkais toje vietovėje. Nors tai laikinai apsunkina skyriaus atliekamas tiesiogines funkcijas, tačiau darbuotojų teigimu tai yra būtina ir su laiku atsiperka.

Dėl to, kad žemės konsolidacijos projektus numatoma finansuoti dalinai iš ES struktūrinių fondų, žemės konsolidacijos skyrius šiuo metu rengiasi dalį paprastų žemės konsolidacijos projektavimo darbų perduoti privatiems matininkams. Žemės konsolidacijos skyrius, kaip ir anksčiau, turės įvertinti poreikį rengti žemės konsolidacijos projektą, o priėmus sprendimą tokį projektą rengti, šį darbą paves atlikti privačioms struktūroms, kurias turės kontroliuoti ir priimti atliekamus darbus. Už darbų kokybę bus atsakingi darbus vykdantys asmenys. Tie žemės konsolidacijos projektai, kurie bus susiję su valstybinių tikslų įgyvendinimu,  bus atliekami Žemės konsolidacijos skyriaus projektuotojų.

Rengiant žemės konsolidacijos projektus, vadovaujamasi apskrityse rengiamais regioniniais planais, kurie rengiami ketverių metų laikotarpiui, o po to atnaujinami. Rengiant šiuos planus, didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Nuo 1980 m. Danijoje pradėti tyrimai, siekiantys nustatyti padidinto vandens užterštumo nitratais ir fosfatais šaltinius, parodė, kad pagrindinis taršos šaltinis - žemės ūkis. Siekiant sumažinti žalą gamtai, pradėti rengti specialūs žemės konsolidacijos projektai, kurių rezultate dalis anksčiau dirbamos žemės užliejama vandeniu ir tokiu būdu teritorija užpelkinama, o į ją patenkantis iš dirbamos žemės vanduo, užterštas nitratais ir fosfatais, veikiant pelkėtose teritorijose randamoms bakterijų rūšims, išvalomas, t.y. kenksmingi junginiai išardomi, jiems skylant į nuosėdas ir dujas. Be to, apskrityje yra atliekamas didelis darbas įvertinant poveikį aplinkai, kurį galėtų sukelti ūkio padidinimas. Tai reiškia, kad ūkininkas, norėdamas plėsti savo ūkį, turi kreiptis į apskritį ir gauti atitinkamą leidimą, kurio išdavimas kartais gali užtrukti keletą metų.

Vykdant žemės konsolidaciją, vadovaujamasi Žemės konsolidacijos įstatymu ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymu. Tačiau yra dar vienas ne mažiau dėmesio vertas įstatymas įtakojantis žemės konsolidacijos procesą Danijoje - tai Žemės ūkio įstatymas, priimtas 1967 m., kuriuo vadovaujantis įgyvendinama struktūrinė žemės ūkio politika. Šis įstatymas yra gana stabilus, tai yra esant reikalui buvo daromi nežymūs pakeitimai, susiję su laikmečio reikalavimais. Maisto, žuvininkystės ir agroverslo direktorate yra netgi specialus skyrius, prižiūrintis šio įstatymo įgyvendinimą. Pastaruoju metu, reformuojant ES Bendrąją žemės ūkio politiką, danai taip pat numatė keisti ir savo Žemės ūkio įstatymą.

Siekiant sustiprinti šeimos ūkius Danijoje yra reikalaujama, kad ūkio savininkas turėtų ūkininkavimo išsilavinimą, kad ūkininkas (-ė) gyventų viename iš savo ūkių, kad visi turimi nuosavybės teise ūkiai būtų išsidėstę 10 km spinduliu nuo to ūkio, kur gyvena savininkas, taip pat kad visų nuosavybės teise turimų ūkių bendras plotas neviršytų 500 ha.

Galimų laikyti ūkyje gyvulių skaičių reglamentuoja apskrityse rengiami regioniniai planai. Šiuo metu gyvulininkystės ūkiams reikalingą žemės plotą reglamentuoja Žemės ūkio įstatymas, tačiau jį pakeitus ši nuostata bus perkelta į atskirą įstatymą. Į atskirą įstatymą numatoma perkelti ir nuostatas, susijusias su aplinkosauginiais reikalavimais, kadangi jie pastaruoju metu įgauna vis didesnę svarbą. Taigi, numatoma, kad ūkininkavimo sąlygas Danijoje ateityje reglamentuos ne vienas, o trys atskiri įstatymai, kurių nuostatų bus laikomasi ir rengiant žemės konsolidacijos projektus.

Šios mokomosios kelionės metu be visų aukščiau išvardintų dalykų teko plačiau susipažinti ir su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuomet vykdoma naujų valstybinės reikšmės kelių statyba. Šį procesą koordinuoja Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Procedūra daugeliu aspektų labai panaši į lietuviškąją, tik svarbu pažymėti tai, kad tokių kelių statyba labai glaudžiai siejama su žemės konsolidacijos projektais, vykdomais toje teritorijoje, kur numatoma tiesti kelią. Tai yra labai pažangi praktika, nes rezultate išvengiama neigiamo poveikio žemės ūkio gamybai  - žemės naudojimas sutvarkomas taip, kad nėra suskaldytų žemės sklypų, o be to netgi pagerinama žemės naudojimo struktūra, įgyvendinami kiti reikalingi plėtros uždaviniai. Šį procesą tikslinga būtų panašiai vykdyti ir Lietuvoje, kur taip intensyviai vykdoma ir planuojama infrastruktūros objektų plėtra.

Kadangi Lietuvos delegacijos nariai  buvo žemėtvarkininkai, juos taip pat domino ir kiti specialybiniai dalykai - žemės tvarkymo darbus vykdančių specialistų rengimas, licencijų šiems darbams atlikti išdavimas, priežiūra ir kontrolė. Apie tai plačiau papasakojo p.K.V.Hansen, Kartografijos ir kadastro tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas, kuris gana plačiai supažindino su organizacine struktūra, veiklos uždaviniais ir funkcijomis, kadastro ir registro sistema Danijoje, taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką. Be to, pažintį su žemės konsolidacija labai pagilino ir aplankytos tokių projektų - vykdytų ir vykdomų - teritorijos. Būdamas tokioje teritorijoje, klausydamas jos ,,istorijos“, supranti daug daugiau, negu kad sužinotum perskaitęs specialų įstatymą ar vieną arba kitą straipsnį šia tema. Taigi, ką sužinojome šios mokomosios kelionės metu bus labai naudinga Lietuvos žemėtvarkininkams įgyvendinant būsimus žemės tvarkymo darbus užbaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.

Vilma Daugalienė,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Žemėtvarkos skyriaus vedėja, tel. 2391 305