Dėl pieno supirkimo kainų „reguliavimo“

Data

2005 10 18

Įvertinimas
0

 

Viešųjų ryšių skyrius

 

2005-10-18

 

DĖL PIENO SUPIRKIMO KAINŲ „REGULIAVIMO“

 

Žemės ūkio ministerija pateikia savo poziciją dėl pastaruoju metu spaudoje pasirodžiusių straipsnių ir interviu su kai kuriais žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijų atstovais dėl to, kad ministerija  neva imasi reguliuoti pieno supirkimo kainas. Šiuose straipsniuose neteisingai aiškinama situacija dėl numatomo patvirtinti supirkimo kainų sudarymo būdo, kuriuo būtų sumažintas šiuo metu esantis didžiulis skirtumas tarp kainų, kurios už parduotą pieną taikomos stambiesiems pieno tiekėjams ir smulkiesiems pieno gamintojams. Nors per porą pastarųjų metų šis skirtumas turi tendenciją mažėti, tačiau išlieka pernelyg didelis, t.y. atskirais laikotarpiais smulkiesiems gamintojams taikomos apie 56-60 proc. mažesnės pieno kainos negu stambiesiems gamintojams. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje yra nuostata (punktas 6.5): „Išlyginti skirtumus tarp žemės ūkio produktų supirkimo kainų, taikomų stambiesiems ir smulkiesiems gamintojams“. Siekiant šią nuostatą įgyvendinti, Pieno tarybos sudaryta darbo grupė turėjo dar iki 2005 m. birželio mėn. pateikti galutinę suderintą pieno supirkimo kainos sudarymo metodiką, kurią įgyvendinus sumažėtų žaliavos rinkos deformacija. Tačiau šiai darbo grupei nepavyko suderinti susijusių interesų grupių nuomonių ir parengti aiškų pagrįstą pieno supirkimo kainos apskaičiavimo modelį.

Diskusijos tarp suinteresuotų grupių tęsiasi iki šiol, iš esmės visi siūlomi variantai krypsta į metodiką kainos dydžiui nustatyti ir baigiasi ginčais dėl supirkimo kainų dydžio. Šiuo metu susiklostė pakankamai geras supirkimo kainų lygis stambiesiems pieno gamintojams, todėl jie laikosi nuomonės, kad daryti kokius nors pakeitimus, kurie, jų manymu, gali pakeisti situaciją stambiųjų pieno gamintojų nenaudai, netikslinga. Ne kartą buvo pareikšta nuomonė (ypač stambiųjų gamintojų), kad esama tvarka, kai pieno tiekėjai ir pieno supirkėjai derasi dėl seniai patvirtintų pieno kainos bazinių rodiklių (riebumas 3,4 proc., baltymingumas 3,0 proc.) yra įprasta ir suprantama.

Todėl parengtas toks pieno supirkimo kainos sudarymo modelis, kuriame numatyta taikyti pagrindinės kainos bazinius rodiklius pienui ir reglamentuojama tik priedų-nuoskaitų sistema, nuo kurios ir priklauso supirkimo kainų, mokamų stambiesiems ir smulkiesiems pieno tiekėjams, skirtumas.

Šie supirkimo kainos sudarymo principai iš esmės tik įvardija tas nuostatas, kuriomis ir dabar vadovaujasi pieno perdirbimo įmonės, jas įvairiai traktuodamos skirtingoms gamintojų kategorijoms, ir limituoja taikytinų priedų ir nuoskaitų dydį, atsižvelgdamos į pieno gamybos sąlygas, pradinės pieno kokybės išsaugojimo galimybes ir pieno supirkimo ekonominį efektyvumą. Tai reiškia, kad už tuo pačiu laikotarpiu parduodamą vienodai geros kokybės pieną visiems pieno gamintojams turi būti mokama vienodai, o įvardytų priedų (nuoskaitų) sistema užtikrintų, kad (minimali) smulkiesiems gamintojams taikoma kaina būtų mažesnė ne daugiau kaip 30 proc. už kainą (maksimalią), taikoma stambiesiems gamintojams.

Taigi „lygiavos“ nesiekiama, kaip nesiekiama ir supirkimo kainų „diktato“: šis supirkimo kainos sudarymo būdas nepažeidžia konkurencijos žaliavos rinkoje sąlygų, ir nediskriminuoja smulkiųjų gamintojų.

Pieno supirkimo kainos sudarymo būdui įgyvendinti palankias sąlygas sudaro konkurencinė aplinka (kai kaimyninėse šalyse supirkimo kainos yra didesnės nei Lietuvoje, tai verčia didinti kainas mūsų šalyje). Artėjantis žiemos sezonas ir mažesnė pieno pasiūla taip pat didina žaliavos kainą. Teigiamai rinkos situaciją veikia įgyvendinamos ES rinkos reguliavimo priemonės. Nors ES paramos dydis daugeliui priemonių mažėja, vis dėlto subsidijos, gaunamos už eksportuojamus produktus, parama už privatų sūrių saugojimą, lieso pieno perdirbimą, sviesto naudojimą ledų gamybai taip pat sudaro geras prielaidas supirkimo kainų didėjimui. Visa tai leis palaipsniui ir sklandžiai pereiti prie vienodo supirkimo kainos sudarymo būdo taikymo, tinkamai subalansuoti stambiųjų gamintojų ir smulkiųjų gamintojų žaliavos kainos perdirbimo įmonių gamybos sąnaudose.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija.
tel. (8~5) 239 10 18, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt