Būtina išsaugoti daugiametes ganyklas

Data

2006 12 21

Įvertinimas
0

Žemės ūkio ministerija


2006-12-21

 

BŪTINA IŠSAUGOTI DAUGIAMETES GANYKLAS

 

 

Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM specialistai gauna daug klausimų dėl kiekvienam ūkininkui, norinčiam gauti tiesiogines išmokas, žinomo įsipareigojimo – nemažinti turimų daugiamečių – 5 metų ir ilgiau – ganyklų (pievų) ploto, kuris užfiksuotas 2005 metų paraiškose paramai tiesioginėmis išmokomis gauti. Apie daugiamečių ganyklų išsaugojimą ir numatomus apribojimus kalbame su Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Tiesioginių išmokų skyriaus vedėju Mečislovu LAPINU.

Kokia ganykla vadinama daugiamete?

Daugiametė ganykla (pieva) yra žemės plotas, kuriame natūraliai arba specialiai pasėjus auga žolė pašarams ar ganymui, ir kuri 5 ar daugiau metų nėra įtraukiama į žemės ūkio valdos sėjomainą. Šį apibrėžimą geriau suprasti padeda vadinamoji „5 metų taisyklė“, t.y. laikas, per kurį žalienų plotas neįtraukiamas į sėjomainos laukus. Pavyzdžiui, prie daugiamečių ganyklų priskiriami dobilai, liucernos, motiejukai ir daugiamečių žolių mišiniai, jeigu jie nepertraukiamai auginami 5 metus ir ilgiau. Minėtoji „5 metų taisyklė“ galioja ir tuo atveju, jei žemdirbys atnaujina arba naujai kitame lauke pasėja daugiametę ganyklą ir numato 5 metus ir ilgiau gaminti pašarus, o gali ir paprasčiausiai laikyti šiuos žalienų plotus geros agrarinės būklės. Visais mano minėtais atvejais žemdirbiai šiuos plotus paraiškoje paramai tiesioginėmis išmokomis gauti deklaruoja kaip daugiametę (5 metai ir ilgiau) ganyklą (pievą).

Kodėl Europos Sąjunga siekia išsaugoti daugiametes ganyklas?

Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamento Nr. 1782/2003 5 straipsnio, nurodančio išlaikyti daugiamečių ganyklų (pievų) plotus, atsiradimą lėmė karti ES senbuvių patirtis. Plėtojant intensyvų žemės ūkį, čia beveik nebeliko natūralių gamtos kampelių, reikalingų ne tik gyvuliams ganyti ar pašarams gaminti, bet ir lauko gyvūnams. Žinant, kad ES šalių žemės ūkis intensyvės, siekiama apsaugoti ganyklas, vertingas ne tik gamybos, bet aplinkosaugos požiūriu.

Vykdydamos reglamentą, valstybės narės užtikrina, kad išliktų tokie patys daugiamečių ganyklų plotai, kokie buvo nurodyti teikiant paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti 2005 metais. Su šiais referenciniais (baziniais) metais bus lyginama, kaip naujosiose ES šalyse keičiasi – mažėja ar didėja – daugiamečių ganyklų (pievų) santykis su bendruoju žemės ūkio naudmenų plotu.

Norėčiau priminti, kad žemės ūkio naudmenos pagal EUROSTAT klasifikatorių skirstomos į tris grupes: ariamoje žemėje auginamus ir sėjomainai naudojamus žemės ūkio augalus, daugiametes – 5 metų ir ilgiau – ganyklas (pievas) ir daugiamečius augalus - sodus ir vaiskrūmius. Minėto ES reglamento nuostatos taikomos vienai iš žemės ūkio naudmenų sudėtinei daliai, būtent daugiamečių ganyklų (5 metai ir ilgiau ) išsaugojimui.

Pažymėtina, kad mūsų žemdirbių ariamoje žemėje auginamos ir nors vieną kartą per 5 metus sėjomainai naudojamos daugiametės žolės ar jų mišiniai pagal minėtą klasifikatorių priskiriami prie ganyklų (iki 5 metų). Šių plotų pasikeitimams minėto reglamento nuostatos netaikomos.

Reglamente numatyta, kad šalies mastu daugiamečių ganyklų (pievų) santykis su kitomis žemės ūkio naudmenomis neturi sumažėti daugiau kaip 10 procentų. Šalis ES narė įpareigojama tai kontroliuoti ir kasmet informuoti Europos Komisiją apie šio santykio pokytį.

Gamybiniai poreikiai laikui bėgant gali keistis. Ar gali žemdirbiai savo žemės ūkio valdoje sumažinti ganyklų plotą?

 Suprantama, kad poreikiai laikui bėgant gali keistis, ir ūkininkai, iki šiol turėję tik daugiamečių ganyklų plotus, gali nuspręsti užsiimti energetinių ar kitų, rinkoje paklausių augalų, auginimu, o gal net iš viso keisti ūkio veiklos kryptį. Taip atsiranda poreikis keisti pasėlių struktūrą. Tačiau jeigu dėl šių priežasčių daugiamečių ganyklų (pievų) ir bendrojo žemės ūkio naudmenų plotų santykis šalyje sumažės daugiau kaip 10 proc., žemdirbiai bus įpareigoti atželdinti ganyklas, suartas per paskutinius dvejus metus. To nepadarius, būtų taikomos sankcijos, gal net nutraukiamas tiesioginių išmokų mokėjimas.

Kaip ruošiamasi užtikrinti, kad šalyje ganyklų plotai nesumažės?

ES narė, nustačiusi, kad daugiamečių ganyklų (pievų) santykis su žemės ūkio naudmenomis sumažėjo daugiau kaip 5 proc., turės priimti teisės aktą, įvedantį sistemą, pagal kurią žemdirbiams būtų išduodami leidimai sumažinti daugiamečių ganyklų (pievų) plotus. Minėtam santykiui sumažėjus 8 proc., ūkininkai bus įpareigojami atstatyti per paskutinius dvejus metus suartus daugiamečių ganyklų (pievų) plotus. Taip užtikrinama, kad šie plotai šalyje nesumažėtų daugiau kaip 10 procentų.

Kaip žemdirbiai bus kontroliuojami dėl daugiamečių ganyklų plotų?

Lietuvos žemdirbiams tai nėra naujiena. Jie, kasmet teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, įsipareigoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, jai pareikalavus, nustatytais terminais ir tvarka, atstatyti 2005 metų paraiškose deklaruotą daugiamečių (5 metai ir ilgiau) ganyklų plotą.

Kadangi ši problema tampa vis aktualesnė, 2007 metais bus parengtos taisyklės dėl daugiamečių ganyklų išsaugojimo, kuriose bus įvertinta kitų šalių patirtis ir išaiškintos ES reglamentų nuostatos. Taisyklėse bus pateikti konkretūs praktiniai pavyzdžiai, kaip deklaruoti pasėlius, jei, pavyzdžiui, žemdirbys, norėdamas savo valdoje atnaujinti daugiametes ganyklas arba dalį ariamos žemės paversti daugiamete ganykla (pieva), kartu su pagrindine žemės ūkio kultūra miežiais pasėjo daugiamečių žolių mišinį. Taip pat bus aptarta galimybė žemdirbio teikiamoje paraiškoje paramai tiesioginėmis išmokomis gauti žymėti buvusių daugiamečių ganyklų (pievų) plotų pasikeitimus.

Dėkojame už pokalbį.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8~5) 239 10 16; el. paštas
spauda@zum.lt