Bioekonomika – Lietuvos ir ES prioritetas: aptartos plėtros iniciatyvos
Europos Komisija planuoja iki šių metų pabaigos patvirtinti naująją Europos Sąjungos bioekonomikos strategiją. Bioekonomikos kryptis išlieka prioritetine ir 20-osios Vyriausybės programoje.
Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje apsilankęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato bioekonomikos klausimų koordinatorius Michael Losch su šią sritį kuruojančiais specialistais aptarė iniciatyvas vystant bioekonomiką Lietuvoje ir visoje ES.
Žemės ūkio ministro visuomeninis patarėjas Gediminas Tamašauskis svečią informavo, kad Vyriausybės programoje yra numatyta patvirtinti horizontalią tarpinstitucinę darnios bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje būtų integruotos visos bioprodukcinio ūkio sritys, transformuojant mūsų pirminės gamybos bei perdirbimo sektorius į didžiausią pridėtinę vertę kuriančią bei žymiai prie BVP augimo prisidedančią ekonomikos dalį. Siūlymus dėl krypčių ir priemonių pateiks Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios nariai – ministerijų, vykdančių su bioekonomika susijusias veiklas, atstovai.
Pasak G. Tamašauskio, turime būti drąsūs, inovatyvūs, pasinaudoti mokslo pasiekimais, žmonių išradingumu ir rasti sėkmės receptus. „Lauksime EK strategijos, kuria galėsime pasinaudoti, kurdami savo“, – kalbėjo ŽŪM atstovas.
Pasak M. Losch, naujoji ES bioekonomikos strategija iš esmės turėtų tapti pagrindiniu dokumentu siekiant sujungti bioekonomikos plėtrą su kitomis ES politikomis – žaliuoju kursu, žiedine ekonomika, aplinkosaugos, energetikos, klimato kaitos mažinimo ir pramonės inovacijų kryptimis.
„Pagrindinė naujosios strategijos užduotis yra atverti didesnį inovacijų potencialą, skatinti, kad jos kuo greičiau išeitų iš laboratorijų ir pereitų į rinką, taip stiprinant Europos pramonės konkurencingumą“, – sakė EK atstovas. Kitas svarbus akcentas – žiedinė ekonomika, kuri užtikrintų efektyvų biologinių išteklių naudojimą, jų perdirbimą ir pakartotinį pritaikymą, taip mažinant atliekų kiekį ir resursų švaistymą. Strategija sieks užtikrinti, kad biomasių tiekimo grandinė būtų tvari ir subalansuota – tai reiškia, kad gamyba ir importas negali kelti grėsmės ekosistemoms ar biologinei įvairovei, tačiau tuo pačiu būtų naudingi ūkininkams ir perdirbėjams.
M. Losch atkreipė dėmesį į tai, kad ši strategija turėtų numatyti priemones plėsti biogamybą ir sudaryti sąlygas didesnėms investicijoms. Tai glaudžiai susiję ir su ES tarptautinėmis ambicijomis – siekiama, kad Europa būtų viena iš pasaulinių bioekonomikos lyderių, nustatytų standartus, turėtų aiškią prekybos ir inovacijų politiką šioje srityje.
EK atstovas M. Losch, savo vizitą Lietuvoje pradėjęs Žemės ūkio ministerijoje, taip pat dalyvaus spalio 1–3 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“. Šiame tarptautiniame mokslo renginyje aptariamos bioekonomikos plėtros kryptys, tvarumo iššūkiai bei sprendimai kaimo vietovių vystymui globalių pokyčių kontekste.
Atnaujinimo data: 2025-10-01
Taip pat skaitykite:
Viceministras R. Taraškevičius pristatė Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai
Patikslinti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai augalų žydėjimo metu
Žemės ūkio ministerijoje – dėmesys dronų naudojimo supaprastinimui ir būsimoms investicijoms